„Jeigu jau pradedu, tai einu iki galo“

VE nuotr.
Margarita Pavlovič
Margarita Pavlovič jau seniai turėjo svajonę realizuoti save sveikatos srityje. Šiandien pašnekovė ne tik studijuoja sveikatos mokslus Jungtinių Amerikos Valstijų universitete, bet ir baigė funkcinės mitybos mokslų programą Rusijoje. Kaip nutriciologė konsultuoja žmones iš įvairių pasaulio šalių sveikos mitybos ir gyvenimo būdo temomis. Su M. Pavlovič kalbamės ne tik apie aistra tapusią nutriciologiją. Pokalbininkė taip pat atskleidžia, kokių taisyklių reikėtų laikytis norint ne tik padailinti kūno linijas, tačiau ir išvengti sunkių ligų ateityje.

Kas jus paskatino pagaliau ryžtis įgyvendinti seną svajonę?

Bet kuris žmogus, kuris ateina į sveikatos sritį, dažniausiai tai daro ieškodamas atsakymų į klausimus, susijusius su savo paties sveikata. Mano situacija būtent tokia ir yra. Man buvo nustatytas autoimuninis susirgimas, tad pradėjau domėtis, kokie yra šios ligos progresavimo prevencijos būdai, nes iš tradicinės medicinos negavau tų atsakymų, kurių man reikėjo.

Šiuo metu pasaulyje vis labiau populiarėja personalizuota mityba, kuri yra pritaikoma kiekvienam žmogui, priklausomai nuo jo sveikatos poreikio ir tikslų. Yra išvystyti šiuolaikiniai gydomieji protokolai, kurių laikantis ir vartojant tam tikrą maistą galima sušvelninti autoimuninių ligų simptomus. Šias idėjas propoguoja tokie gydytojai kaip Sarah Ballantyne, Terry Wahls ir kt.

Pavyzdžiui, žmonėms, sergantiems išsėtine skleroze ir nebegalintiems judėti, taikant tokią išvystytą mitybą, padedama grąžinti gebėjimą vaikščioti ir apskritai gyventi visavertį gyvenimą.

Taigi, būtent tokie dalykai mane ir paskatino pradėti domėtis nutriciologija. O aš negaliu domėtis „šiek tiek“. Jeigu jau pradedu, tai einu iki galo. Tad nusprendžiau, kad norėčiau ir kitiems papasakoti apie tai, kaip sveikai maitinantis galima išspręsti daug ir įvairių sveikatos problemų.

Todėl iš pradžių įstojau į universitetą Amerikoje. Ten šiuo metu studijuoju pagal sveikatos mokslų bakalauro studijų programą, kuri apima labiau visuomeninę sveikatą. Tačiau, žinoma, studijų pagrindas susideda iš tokių disciplinų kaip anatomija, fiziologija, genetika ir t. t. O prieš metus įstojau į Edukacinės medicinos universitetą Rusijoje. Šis universitetas buvo įsteigtas pačių gydytojų. Jie visada matė, kad yra didelė spraga būtent ligų prevencijos srityje, nes tradicinė medicina tuo beveik neužsiima, ji tiesiog gydo jau esamas arba atsiradusias ligas.

Tačiau juk gerai žinome, kad nė viena liga neišsivysto nei per dieną, nei per vieną naktį. Dažniausiai tai nutinka per ilgesnį laikotarpį, metus ar net dešimtemtį nesveiko gyvenimo būdo ir netaisyklingos mitybos. Visi šie ir kiti panašūs faktoriai priveda prie įvairiausių šių dienų susirgimų. Nes visi šiuolaikiniai susirgimai yra metaboliniai. Todėl šio universiteto studijų programos yra skirtos paruošti specialistus, kurie būtų tarpininkai tarp gydytojų ir žmonių, kurie užsiimtų jau anksčiau minėta ligų prevencija. Universiteto tikslas yra, kad kiekvienas nutriciologas dirbtų poroje su gydytoju, padėtų ne tik gydyti jau esamas, bet ir išvengti būsimų ligų modifikuojant gyvenimo būdą ir mitybos įpročius.

Dažniausiai esame pripratę girdėti sąvoką „dietistas“. Gal galėtumėte paaiškinti, kas konkrečiai yra nutriciologija ir kuo ši sritis skiriasi nuo prieš tai minėtosios?

Pats terminas „nutriciologas“ atėjo iš anglų kalbos žodžio „nutritionist“. Vakaruose tai jau yra labai aiškiai apibrėžta specialybė. Nutriciologija yra mokslas apie maistą ir gyvenimo būdo įtaką sveikatai. Pati nutriciologija yra kilusi iš integratyvios medicinos. Klasikinėje medicinoje turime gydytojus dietologus, kurie gydo, išrašo vaistus, skiria patvirtintus mitybos planus pagal Pevznerį. Nutriciologas priklauso funkcinei medicinai, kuri žmogų vertina pirmiausia kaip holistinę sistemą, kaip visumą. Todėl kai dirbu su žmonėmis, žiūriu ne tik į tai, ką jis valgo, bet ir į kitus aspektus, pavyzdžiui, kokia asmens miego kokybė, koks fizinis aktyvumas, patiriamo streso lygis ir t. t. Svarbu yra net kaip žmogus mąsto, ar labiau linkęs į pesimizmą, kas, beje, turi didelę įtaką organizmo veikimui, ar optimistiškiau mato jį supantį pasaulį.

Miegas apskritai yra be galo svarbus aspektas kiekvieno žmogaus gyvenime. Jeigu asmuo blogai miega arba paprasčiausiai turi įprotį eiti miegoti labai vėlai, net jeigu jam pavyksta išmiegoti tas reikalingas 8 valandas, nėra gerai, nes mes esame susieti su cirkadiniais ritmais. Galbūt iš karto kažkokių sveikatos pokyčių ir nepastebėsite, tačiau ilgainiui atsidursite rizikos dėl vėžio, diabeto ar aterosklerozės grupėje. Žmonių, kurių miegas nuolat nereguliarus, organizme yra kur kas aukštesnis sisteminio uždegimo procesų lygis, labiau išbalansuota hormonų veikla ir t. t.

Antsvoris taip pat yra sveikatos rodiklis. Nors tenka susidurti ir su tokiomis moterimis, kurios jo neturi, tačiau jos lygiai taip pat neturi ir raumenų masės. Neturinčios antsvorio moterys dažnai turi daug riebalinio sluoksnio, nors vizualiai atrodo normaliai, o riebalinis sluoksnis kaupiasi aplink organus ir tampa uždegiminiu. Todėl netgi liesas žmogus, nesikreipęs pagalbos, ilgainiui gali taip pat tapti vienu iš priklausančiųjų rizikos grupei dėl jau minėtų ligų.

Papasakokite, kaip atrodo jūsų darbas? Kaip konkrečiai padedate į jus besikreipiantiems žmonėms? Kokiu būdu identifikuojate žmogaus problemą?

Mano veikla susideda iš dviejų dalių. Pirmiausia vyksta edukacija. Aš, kaip žmogus, dirbantis švietimo srityje, negaliu atskirti švietėjiškos veiklos nuo asmeninio konsultavimo. Visada yra lengviau dirbti su žmonėmis, kurie domisi savo sveikata ir kuriems nereikia aiškinti visko nuo nulio.

Tie, kas nori asmeninės konsultacijos, pildo specialią anketą, pagal kurios duomenis preliminariai įvertinu bendrą žmogaus būklę. O kad galėčiau savo vertinimą patvirtinti galutinai, visada atsižvelgiu ir į kraujo tyrimus. Tada jau pereiname prie gyvenimo įpročių ir mitybos koregavimo, nuolatinio komunikavimo, aiškinantis, kokie savijautos pokyčiai pastebimi pakeitus mitybą ir pan.

Žinoma, pasitaiko ir tokių atvejų, kada kyla įtarimas, jog klientas gali turėti ir rimtesnių ligų. Tokiu atveju visada siūlau pasirodyti tos srities gydytojui ir pasidaryti išsamesnius tyrimus.

Dirbate universitete, pati studijuojate net dviejuose universitetuose vienu metu, tada konsultuojate žmones nutriciologijos temomis, o dar ir šeimai reikia skirti dėmesio bei pačiai pailsėti. Kaip spėjate viską? Iš kur tiek jėgų?

Labai kruopščiai planuoju savo laiką ir susidėlioju prioritetus. Puikiai žinau, ką veiksiu kiekvieną dieną ir kiekvienos dienos vakarą. Suvokiu, kad būtent planuodama galiu viską suspėti. Ir galiausiai tai, ką darau, yra mano aistra. Todėl daug dalykų, susijusių su nutriciologija, suspėju padaryti natūraliai.

Artėja pavasaris, tad prieš sutikdami šiltąjį metų sezoną žmonės intensyviau pradeda laikytis įvairių dietų, sportuoti. Ką galėtumėte patarti norintiems išlaikyti ne tik gražias kūno formas, bet ir gerą sveikatą? Galbūt yra kokios nors bendros mitybos ir sveikos gyvensenos taisyklės, galiojančios ne tik pavasarį, bet ir visus metus?

Pirmiausia reikėtų įprasti nuolat dirbti su savo sąmone. Labai rekomenduoju dieną pradėti nuo dėkingumo praktikos: pagalvoti apie 3 dalykus, už kuriuos šiandien esi dėkingas. Iš pažiūros gali atrodyti, kad su mityba ir sveikata tai nesusiję, tačiau pradėjus pastebėti gerus dalykus, kartu pradeda augti ir mūsų sąmoningumas. Jei pastebi tik blogus dalykus, tai ir apie save pradedi blogai galvoti, ir apie patį maistą, ir apie ateitį ir t. t.

Rytas apskritai yra magiškas laikas, kuris užduoda toną visai dienai. Kaip pasitiksit rytą - tokia bus ir diena, todėl svarbiausias maistas dienoje yra pusryčiai.

Pusryčiams vis dėlto turėtumėme valgyti ne košę, kaip esame įpratę girdėti, o maistą, turintį daug riebalų, baltymų, skaidulinių medžiagų, kuris jums duos ilgą sotumo jausmą, nesinorės užkandžiauti. Tokio tipo pusryčiai padeda atsistatyti mūsų organizmui po nakties.

Taip pat labai svarbu valgyti kuo labiau įvairiaspalvį maistą. Net kai kuriems savo klientams liepiu žymėtis, kiek ir kokios spalvos maisto jie kasdien suvalgo. Būtent tokiu būdu, nesilaikant jokių dietų ir per daug neskaičiuojant kalorijų, galima užtikrinti gaunamų skirtingų vitaminų, mineralų ir fitonutrientų įvairovę. Taip pat rekomenduoju išlaikyti sezoniškumą ir valgyti tam tikram metų laikui būdingą maistą: žiema yra fermentuotų produktų, ropinių daržovių ir šilto, riebesnio maisto laikas.

O prieš einant miegoti reikėtų nepamiršti „pravalyti“ savo sąmonės. Kaip valotės dantis ar einate į dušą, kad nuplautumėte fizinius nešvarumus, būtina laikytis ir sąmonės higienos. Čia tinka kvėpavimo pratimai, „mindfulness“ meditacija, kūno skenavimas, vizualizacijos ir daug kitų įvairių praktikų. Tam atlikti jums tereikia apie dešimties minučių vakare. Patikėkite, maždaug po mėnesio tikrai pradėsite pastebėti rezultatus.

Julija Banienė