Naujausios
Programoje dalyvaus trys gimnazijos ir progimnazija
Pristatydama „Tūkstantmečio mokyklų“ programą Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tvirtino, jog programos tikslas gerinti išsilavinimo kokybę. „Turim labai daug diplomų, bet neturime išsilavinimo“, – teigė ministrė.
Ji akcentavo, jog dėl nepakankamo parengimo abiturientai nesirenka laikyti fizikos, chemijos, biologijos ir kitų tiksliųjų mokslų valstybinių egzaminų. O šios srities specialistų labai trūksta.
Šią ir kitas švietimo problemas turėtų padėti išspręsti „Tūkstantmečio mokyklų“ programa, kurią lėšomis parems Europos Sąjunga. Už papildomas lėšas bus galima stiprinti programoje dalyvaujančių mokyklų mokymo bazę, įrengti laboratorijas, pritraukti stiprius specialistus, sukurti patrauklią aplinką.
„Tūkstantmečio mokyklų“ programa turėtų startuoti jau šių metų rugsėjo pirmąją. Joje dalyvaus apie 80 procentų Lietuvos savivaldybių. „Tūkstantmečio mokyklų“ programai įgyvendinti planuojama skirti 210 milijonų eurų. Manoma, jog mokymosi sąlygos pagerės daugiau kaip šimtui tūkstančių mokinių.
Kelmės rajono tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos mokytoja metodininkė Emilija Kvietkuvienė informavo, jog Kelmės rajono gimnazijos, turinčios ne mažiau kaip du šimtus mokinių, dalyvaus „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje. Jau aptarta, jog į Tūkstantmečio mokyklų tinklą jungsis Kelmės J. Graičiūno, Tytuvėnų ir Šaukėnų V. Pūtvio – Putvinskio gimnazijos bei Kelmės „Kražantės“ progimnazija.
Užvenčio Šatrijos Raganos, Pakražančio ir Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos programoje negali dalyvauti, nes neturi 200 mokinių.
Į gimnaziją – aukštesnė kartelė
Ministrė pabrėžė, jog didesnis dėmesys bus skiriamas mokymo kokybei. Pagrindinis siekis, kad kokybiškas išsilavinimas būtų prieinamas kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo jo gyvenimo vietos ir socialinės padėties.
Jungtinės klasės bus leidžiamos tik pradinėse mokyklose, nes šios ugdymo įstaigos turi būti arčiau namų. Bet jungti bus leidžiama tik po dvi klases.
Penktose – aštuntose klasėse jungtinės klasės jau nebus leidžiamos. Jeigu nesusidarys minimalus skaičius mokinių, klasė nebus formuojama.
Gimnazijose šiuo metu mažiausias mokinių skaičius klasėje – dvylika. 2022– 2023 metais bus rekomenduojama turėti ne mažiau kaip 21. Nuo 2024 metų 21 mokinys bus privalomas. O nuo 2026 metų gimnazija privalės turėti 31 abiturientą.
Nemažai atvejų, kai universitetus baigę jaunuoliai negauna darbo pagal specialybę ir renkasi darbininko kelią arba stoja į profesines mokyklas. Bet tai neracionalu, nes gyvenimo trukmė nėra tokia ilga, kad būtų švaistomas laikas.
Todėl numatoma aukščiau iškelti kartelę norintiems patekti į gimnazijas. Baigusiam aštuonias klases mokiniui bus pateikiamos rekomendacijos, kur jis galėtų mokytis ir kokiai profesijai tiktų.
Baigus dešimt klasių, norintiems patekti į gimnaziją tektų išlaikyti 5–6 egzaminus. Jų nenorintys laikyti, neišlaikę ar išlaikę prastai keliautų mokytis profesijos.
Mažiau nei 60 mokinių turinčios mokyklos bus pertvarkomos į jungtines. Išimtys bus taikomos tik tautinių mažumų, specialiosioms, sanatorinėms, tardymo izoliatorių mokykloms ir gimnazijoms, jeigu jos vienintelės savivaldybėje.
Profesinis mokymas – ne „lūzerio“, o sėkmės kelias
Ministerijos atstovai tvirtino, jog laikas keisti požiūrį į profesinį mokymą. Dabar bendrojo lavinimo mokyklos su profesinio rengimo centrais konkuruoja dėl mokinių. Nenori atiduoti jų profesinėms mokykloms, nes ir pačioms trūksta mokinių.
Tačiau Lietuvai būtų naudingiau, kad jaunas žmogus kuo greičiau išmoktų amato.
Suomijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje yra aukštesnė kartelė patekti į gimnaziją. Daugelyje Europos šalių tik 40 procentų mokinių baigia gimnazijas ir siekia aukštojo mokslo. Likę 60 procentų renkasi profesines mokyklas.
Jų pavyzdžiu, pasak ministrės, galėtų sekti ir Lietuva. Todėl jau nuo pirmos klasės bus pradedamas profesinis orientavimas.
Tai nereiškia, kad vaikui bus užkertamas kelias siekti aukštojo mokslo. Baigęs profesinę mokyklą jis galės stoti į kolegiją, siekti bakalauro laipsnio.
Pavyzdžiui, Kelmės profesinio rengimo centre mokosi 408 mokiniai. Yra ir dvi gimnazijos klasės. Jas baigusiems atsiveria kelias į aukštąją mokyklą.
Moksleiviai turi įsisąmoninti, jog profesinis mokymas nėra „lūzerio“ kelias. Atvirkščiai, tai jaunimo sėkmės kelias. Profesines mokyklas baigęs jaunimas neretai uždirba daugiau negu baigusieji aukštuosius mokslus. Jie dirba atsakingą darbą su milijonus kainuojančia įranga, valdo sudėtingą techniką.
Mokytojo profesijos prestižą lemia ne vien atlyginimas
Ministrės teigimu, laikas keisti požiūrį ir į mokytojo profesiją. Nors atlyginimai nėra labai dideli, tačiau profesijos prestižas priklauso ne vien nuo pinigų. Tai ir mokytojo savijauta, darbo aplinka, kultūra, karjeros ir tobulėjimo galimybės.
Šiuo metu mokytojo amžiaus vidurkis Lietuvoje siekia 50 metų. Tuo tarpu tik 40 procentų pedagogikos studijas baigusių absolventų įsidarbina mokytojais. Mokyklose ypač trūksta pedagogų vyrų.
Šią situaciją taip pat stengiamasi keisti. Mokytojams keliami atlyginimai. Gal būt ne taip sparčiai kaip norėtųsi. Bet tiek kiek leidžia biudžeto galimybės. Pakelti mokytojams atlyginimus bent 10 procentų valstybės biudžetui per metus atsieina 180 milijonų eurų.
Nepatrauklų atlyginimą lemia tai, kad daugelis mokytojų dirba ne visu etatu. Lietuvoje dominuoja 0,7 etato vidurkis. Todėl atlyginimai susidaro nedideli.
Bet, pasak kelmiškių pedagogų, dauguma dar dalį etato turi kitose mokyklose. Mat, dėl mažo mokinių skaičiaus ar tik dėl vienos savaitinės kai kurių dalykų pamokos nesusidaro pilnas krūvis, ir mokytojai priversti važinėti į kelias mokyklas.
Kad mokytojo darbas taptų patrauklesnis, planuojamos doktorantūros studijų vietos aukštosiose mokyklose. Siūloma mokėti 500 eurų stipendiją tiems studentams, kurie turės darbo sutartį su savivaldybe ir grįš ten dirbti. Kitas specialybes turintiems jauniems žmonėms bus sudaromos sąlygos dirbti mokytoju ir studijuoti.
Kaip vieną iš mokytojų pritraukimo sąlygų ministrė minėjo ir mokymo programų peržiūrą, jų keitimą ir pritaikymą šiems laikams.
Didžiausia problema – mokinių trūkumas
Su ministerijos atstovais susitikę kelmiškiai pasidalijo savo nerimu ir nuogąstavimais. Rajono ugdymo įstaigoms dabar pati skaudžiausia problema, jog mažėja mokinių. Čia nėra imigrantų. Be to, daugėja specialiųjų poreikių vaikų, kurie nueina mokytis į specialiąją mokyklą. Mokinio krepšelis kartais nepadengia mokytojų etatų. Ypač, jeigu aukšta jų kvalifikacija ir didelis darbo stažas.
„31 mokinys nedidelio miestelio gimnazijos klasėje – sudėtinga problema. Kas atsitiks su ta gimnazija, jeigu klasėje nebus tiek mokinių?“ – klausė rajono tarybos narys Vidimantas Parnarauskas.
Mokytojų profsąjungos pirmininkė Dalia Balčiūnienė pabrėžė, jog lėšų neužtenka ir valdymui.
„Nėra dėl ko nerimauti. Reikalavimas turėti tiek gimnazistų įsigalios tik nuo 2026 metų. Savivaldybės turės laiko sutvarkyti mokyklų tinklą. Be to, niekas nedarys staigių judesių“, – patikino J. Šiugždinienė.
Kiti ministerijos atstovai pabrėžė, jog kai kurios gimnazijos jau ir dabar dėl per mažo mokinių skaičiaus neatitinka gimnazijoms keliamų kriterijų. Tuo metu, kai jos tapo gimnazijomis, privalėjo turėti dvi paralelines klases po 20 mokinių. Dabar reikalavimai faktiškai sumažės – reikės dviejų paralelinių klasių po 16 mokinių.
Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos direktorė Rita Andrulienė klausė, kas numatoma mokytojų kompetencijos tobulinimui.
Kiti pedagogai kėlė klausimą, jog mokytojų kvalifikacijos kėlimas mokykloms tampa finansine našta.
Ministrė atsakė, jog kiekvienas mokytojas per ketverius – penkerius metus bent du – tris kartus privalo kelti savo kvalifikaciją. Tam yra numatytos specialios programos. Kuriamas fondas, iš kurio lėšų bus finansuojamas mokytojų kvalifikacijos kėlimas.
Kelmės J. Graičiūno gimnazijos direktorius Rimantas Bielskis klausė, ar neketinama grąžinti mokinių neatestavimą. Dabar pasitaiko atvejų, kai mokinys, sukaupęs minimalų balą, daugiau nebelanko pamokų, nes turi verslą arba kitų užsiėmimų. Kadangi minimalus pažymys jam išeina, tenka kelti į aukštesnę klasę.
Svarstyta tokiu atveju pasiūlyti laikyti įskaitą.
