Naujausios
Švietimo ekspertas neigia mitus
Vaidas BACYS akcentuoja, jog ne mokyklų elitui Tūkstantmečio mokyklų programa adresuojama:
– Tai nebus elito mokyklos. Galės dalyvauti tik mokyklos, nevykdančios jokios mokinių atrankos. Tos, kurios atsirenka mokinius, negalės pretenduoti į Tūkstanmečio mokyklas.
Antras mitas paskleistas, jog tai bus tik gimnazijos. Jokiu būdu. Tai gali būti bet kuri mokykla.
Trečias mitas, kad gali programoje dalyvauti tik viena savivaldybės mokykla. Tikrai, ne. Savivaldybė pati spręs, kokią švietimo problemą nori išspręsti ir kokios mokyklos dalyvaus programoje.
Ketvirtas dalykas – skatinamas savivaldybių bendradarbiavimas. Tai labai aktualu Šiaulių rajonui ir Šiaulių miestui. Priemiestinių mokyklų mokiniai atkeliauja į miesto mokyklas ir už tai duodami papildomi balai.
Finansavimo modelis numatytas pagal mokinių skaičių. Toks modelis dažnai numatomas visuose projektuose. Logiška, jog daugiau lėšų gauna didieji miestai nei kitos savivaldybės. Ir Šiauliai gaus daugiau nei Šiaulių rajonas.
Nėra apribota, kam skirti lėšas. Ar infrastruktūrai, ar gerovei kurti, ar mokytojų kvalifikacijai kelti, ar dar kitam tikslui – spręs pačios savivaldybės, teikdamos paraišką dalyvauti projekte. Numatyti tik aiškūs rodikliai, kokio rezultato reikia pasiekti. Jie orientuoti į mokinių pasiekimus, mokytojų darbo krūvį.
Pagrindinis siekis, kad pinigai nebūtų „pravalgyti“ – kad įvyktų struktūrinis pokytis.
Numatytos aiškios kryptys. Viena iš jų – įtraukusis ugdymas, jo sistemos sukūrimas, gali atsirasti mokytojo padėjėjai. Antra kryptis – STEAM, mokytojų kūrybiškumo skatinimas. Trečia – kultūrinio indentiteto stiprinimas, gali būti ir regioninio identiteto stiprinimas. Ketvirta kryptis – lyderystė ir vadovavimas.
Savivaldybės turės pasirinkti kryptis, kuriomis dirbs. Pinigų sumos yra pakankamai didelės. Pavyzdžiui, Šiaulių rajonas turėtų gauti apie 2,5 milijono eurų, Šiaulių miestas – per 5 milijonus eurų. Reikia tik atsakingai tuos pinigus panaudoti.
Kalbame apie tinklaveiką. Kas tai yra? Gali būti įrengtas stadionas kelioms mokykloms – tai būtų tinklaveikos pavyzdys. Šiauliuose šalia yra „Sandoros“ ir Gytarių progimnazijos – ar kiekvienai reikia atskiro stadiono ar gali būti vienas abiem?
Reikėtų investicijų dermės. Jeigu investuojame į kietuosius daiktus, reikia galvoti ir apie pedagogus, kurie ten dirbs. Tikslingai turėtų būti skiriami mokytojų kvalifikacijos kėlimo pinigai. Kita vertus, pinigai negali būti išleisti vien kietiesiems dalykams.
Idėjų gali būti įvairiausių. Tinklaveikos pavyzdys, ką australai daro, skatindami vaikus judėti. Jie sukuria pamokų ciklus, kad vaikai vaikščiodami po miestą atlikinėtų užduotis. Taip tuo pačiu skatinamas ir bendradarbiavimas su muziejais.
Reikia kelti diskusijas švietimo bendruomenėje, nes ji priims sprendimus, kur link judama.
Pavyzdžiui, mums mokykloje, ar apsimoka Aukštelkėje statyti sporto salę, kai Bubiuose turime sporto salę? Žinoma, kad ne. Geriau pavežėti ten vaikus, nuvežti juos į baseiną ar į žirgyną – investuoti į vaikus, o ne į infrastruktūrą.
Jeigu rajone gimnazija ir progimnazija yra šalia, galima orientuotis į bendramokslinio raštingumo ugdymą. Švedai, pavyzdžiui, mūsų klausia, ar lietuviai tokie turtingi, kad norime, jog kone kiekviena mokykla būtų gimnazija? Progimnazijai tikrai nereikalingos tokios laboratorijos, kokios reikalingos gimnazijai, bet niekas nedraudžia, kai reikia, progimnazijai pasinaudoti gimnazijos laboratorijomis.
Tinklaveikos principas padės išsaugoti švietimo institucijas vietose. Manau, mūsų mokyklos pavyzdys tai įrodo. Sujungus tris mokyklas mes išsaugojome ugdymą vietose, o kitais mokslo metais jau turėsime 500 mokinių.
Ar dalyvausime programoje? Ne mes spręsime. Savivadybė spręs. Programoje gali dalyvauti mokykla, kurioje yra ne mažiau kaip 200 mokinių. Mokinių skaičiaus kriterijus nustatytas, kaip garantas, kad mokykla nebus uždaryta ir pinigai nebus veltui išleisti.
„Liūdnas likimas mažų mokyklų“
Seimo narys Stasys TUMĖNAS skeptiškai vertina Tūkstantmečio mokyklų (TŪM) programą, įžvelgia elitarizmą:
– Kiekvienas Lietuvos švietimo ministras palieka brydę: vienas sukūrė „krepšelizaciją“, kitas – optimizavo universitetus, o naujoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pastarosiomis dienomis aktyviai kalba apie pristatomą „Tūkstantmečio mokyklos koncepciją“.
Kadangi turiu patirtį ir prisimenu kiekvieno ministro bandymus įsiamžinti pradedamomis ir nebaigiamomis reformomis, kol kas į naują siūlymą skeptiškai žiūriu, nes įžvelgiu elitarizmą. Iš pat pradžių programa pedagogų bendruomenėse buvo vadinama elitinių mokyklų programa. Tik pajutus, jog tai nekorektiška, atsirado Tūkstantmečio mokyklos programa.
Per jos pristatymą spaudos konferencijoje Seime ministrės Jurgitos Šiugždinienės klausiau, ar nebus kuriamos elitinės mokyklos? Ji neigė. Bet nerimo ir abejonių yra į valias.
Programoje galės dalyvauti tik 150 Lietuvos mokyklų (atrinks savivaldybės pagal griežtokus kriterijus), o šalyje yra 970 mokyklų. 210 milijonų eurų bus skiriama toms 150 mokyklų, o kitoms – nė euro. Supriešinimas užprogramuotas. Tarsi norima mažinti atskirtį, bet ar nebus priešingai? Liūdnas likimas laukia mažųjų mokyklų. Ministerija užsimojusi visai naikinti jungtines klases, kurios visai numarins rajonų mažesnes mokyklas, bet skatina jungtinių mokyklų idėją.
Mokyklos, atsirenkančios mokinius, negalės visai dalyvauti programoje. Bet negalės dalyvauti ir geriausios, stipriausios mokyklos, kurios neatsirenka mokinių. Tokios, kaip Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija ar Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija. Kodėl? Sako, kad ir taip gerai dirba, dirbkite ir toliau be papildomo finansavimo. Paradoksas, kad gerai dirbdami ir pasiekę puikių rezultatų, nebegali pretenduoti į programos finansavimą. Numatoma, kad ir privačios mokyklos negalės dalyvauti.
Jau nuskambėjo ir konkretūs skaičiai, kad trims miestams (matyt, didžiausiems) atiteks 40 milijonų eurų, dar 8 savivaldybėms – 80 milijonų, o kitoms 49 savivaldybėms lieka 90 milijonų eurų. Naujos mokyklos statyba numatoma Vilniuje – skirs jai 10 milijonų eurų.
Ministrė ir darbo grupės nariai yra optimistai, žeria ir gerų laukiamų dalykų: „ypatingas dėmesys įtraukaus ugdymo ekosistemai mokyklose sukurti ir tinklaveika grįstam ugdymo organizavimui bei valdymui diegti“; STEAM stiprinimui. Gražiai skamba, kad TŪM bus pažangos mokykla, grindžiama Geros mokyklos koncepcija, kad naudą pajus 100 tūkstančių mokinių ir 10 tūkstančių mokytojų, bet yra daug detalių, kurios išlieka neaiškios. Ypač jeigu mokyklos veikia regione, o ne Vilniuje. Pavyzdžiui, kriterijus dėl mokinių skaičiaus. Galės dalyvauti mokyklos, turinčios ne mažiau 200 mokinių. O jeigu turės 190 mokinių – negalės pretenduoti?
Pakruojo rajono meras S. Margis jau yra įvardijęs grėsmę rajono gimnazijoms, kurių, vadovaujantis nustatytais kriterijais (pvz., mažiausiai dvi išleidžiamosios klasės), rajone beliktų dvi. Kas lauktų Linkuvos šimtametės mokyklos, kuri yra geriausių Lietuvos mokyklų šimtuke? Ji tiesiog neatitiks mokinių skaičiaus kriterijaus, negalės programoje dalyvauti. Pakruojo rajono Žeimelio gimnazijai tarsi bus daroma išimtis, jos daromos pasienio mokykloms.
Kalbama ir apie tai, kad paraiškas dalyvauti programoje galės teikti ir kelios kaimyninės savivaldybės, ypač didmiesčio ir žiedinės savivaldybės. Bet ar nebus sugriauta teritoriniu principu grįsta rajonų švietimo sistema, nusistovėjusi savivaldybių finansuojama švietimo institucijų sąranga?
Kalbama net apie jungtinių mokyklų miestelius (čia gal atkeliavusi tradicija iš Studentų miestelių užsienyje?), reiktų mokiniams bendrabučius statyti. Iš tų 210 milijonų dar ir geltoniesiems autobusiukams pinigų būtina skirti, nes dar daugiau vaikų bus vežiojami pirmyn-atgal po visą rajoną ar net po kelis rajonus. Tik vaikus žadinti reikės ne šeštą valandą ryte, o penktą... Gal tikrai tada juos geriau apgyvendinti „mokinių miestelyje“ – toliau nuo tėvų, įprastos aplinkos, tėviškės? Taip greičiau suformuotume pasaulio pilietį, kosmopolitą. Aišku, čia šaržuoju, bet nerimo daug.
Nėra aiškumo dėl tęstinumo. Programa bus įgyvendinama iki 2026 metų. O kas toliau? Europinių pinigų, kurie skiriami iš ekonomikos gaivinimo fondo, jau nebus.
Bet kuriuo atveju, švietimo institucijų sumažės. Mokykla juk ne tik švietimo, bet ir miestelio, kaimo šviesos židinys. Tos mokyklos, kurios dar sugebėjo regionuose išsilaikyti, bus pribaigtos.
Apie TŪM ir apie tai, kaip bus sprendžiamos įtraukaus ugdymo specialistų, kurių tiesiog gyvybiškai trūks, problemos, šį ketvirtadienį paklausiau ir premjerės Ingridos Šimonytės. Ji pripažino, kad trūksta specialistų ir juos reikia rengti. Jos žodžiais, „galime kalbėti, kiek norime apie įtraukųjį ugdymą, bet jeigu nėra kam į jį įtraukti, ... tai kaži kokio įtraukimo ir nepasieksi, tik kaip ant popieriaus bus parašyta.“
Ir čia reikia Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos vadovų iniciatyvos, kad ministerija skirtų daugiau valstybės finansuojamų vietų šioms studijoms. Beje, ir premjerė tikino, kad TŪM „nebus elitinis mokyklų klubas“, o nedalyvaujančios programoje nebus laikomos „antrosios lygos mokyklomis“. Viltingai nuteikia ir TŪM darbo grupės narės Unės Kaunaitės pasakyta frazė, kad „projektas nėra įkaltas į akmenį“. Tad, tikiuosi, kad bus išgirstas ir Lietuvos švietimo bendruomenės balsas.
