Knygoje apie tremtį – ir joniškiečių prisiminimai

Loretos RIPSKYTĖS nuotr.
Knygoje „Sibiro Madona“ spausdinami ir joniškiečių prisiminimai apie išgyvenimą Sibire, apie maldos ir tikėjimo reikšmę tuo sunkiu metu.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras išleido knygą „Sibiro Madona“. Antrajame pataisytame leidime tarp kitų žmonių, patyrusių žalojantį okupacijos laikotarpį, atsidūrusių tremtyje Krasjonarsko krašte, savo prisiminimais dalinasi ir Joniškio krašto tremtiniai. Vienas šios knygos egzempliorius perduotas Joniškio Jono Avyžiaus viešajai bibliotekai, tad ją ten ir galima pavartyti, paskaityti.

Į redakciją knygą „Sibiro Madona“ atnešė, o vėliau Jono Avyžiaus viešajai bibliotekai ją perdavė vieno iš atsiminimų autoriaus, šviesaus atminimo Rimvydo Racėno giminaitė Nora Kanapickienė, įpareigota jo dukters Radvilės Racėnaitės. R. Racėnas buvo tremtinys, ekspedicijų į tremties vietas ir paminklų statymo bei atstatymo organizatorius, Korbiko Madonos skulptūros parvežimo į Lietuvą iniciatorius ir vykdytojas.

„Sibiro Madonoje“, kuri išleista nedideliu 300 egzempliorių tiražu, per vienos tremties vietos – miško kirtimo punkto Korbiko (Krasnojarsko kr.) prizmę perteikiama visų ištremtų ir įkalintų Lietuvos žmonių jausena, emocijos, išgyvenimai. Be to, tai knyga ir apie didelį žmonių tikėjimą, padėjusį išgyventi, ką liudija ir pats pavadinimas. Sibiro Madona vadinama politinio kalinio Jono Maldučio 1955 metais išdrožta Švč. Mergelės Marijos skulptūra, kuri buvo pastatyta Korbiko kapinėse ir skirta visiems ten palaidotiems tremtiniams. J. Maldutis Madoną dirbo ne viešai, užsidarydavo, kad žmonės aplink nevaikščiotų ir netrukdytų, sakydavo: „Jeigu dirbti, tai visos kitos mintys turi dingti“.

Skulptūra 2010 metais buvo parvežta į Lietuvą, restauruota, o 2018 metais sausio 13 dieną pašventinta Vilniaus arkikatedros bazilikos Tremtinių koplyčioje.

Apie tremtį knygoje pasakoja Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių Joniškio skyriaus pirmininkas Julius Lukys, kilęs iš Džiugių kaimo, kuris pamena, kad Sibiro Madona buvo išdrožta iš pušies, o kryžius Sibire jie statydavę iš maumedžio medienos. Kai Marijos skulptūra atsirado kapinėse, jos tapo lyg maldos namais. Ten vykdavo gegužinės pamaldos, Šv. Mišios.

Joniškietė Genovaitė Taurė Zastarskytė pateikia ypač išsamų pasakojimą apie išgyvenimus tremtyje, tarp jų – spausdinami dienoraščiai, jos ir Veronikos Čepaitės–Juknienės, kilusios iš Pakruojo rajono, kurti eilėraščiai.

Knygoje taip pat spausdinamas Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo pratarmės žodis, poeto Rimvydo Stankevičiaus litanija Švč. Mergelei Marijai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro Atminimo programų skyriaus vyresniosios specialistės Birutės Panumienės, kuri yra ir knygos sudarytoja, faktinė informacija apie tremtį, cituojami sukaupti tremtinių prisiminimai, įdėtas Korbike gyvenusių tremtinių sąrašas, Korbiko kapinių kryžių užrašų sąrašas, pavardžių rodyklė, žemėlapis, leidinys gausiai iliustruotas archyvinėmis nuotraukomis.