Naujausios
Rinkimų ir porinkiminiai įspūdžiai
– Rajono žmonės jumis patikėjo. Kokios emocijos laimėjus? Su kandidate į rajono vadovus, dabartine Administracijos direktore Jolanta Margaitiene, kurią iškėlė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija, vyko įtempta kova. Kaip sekėsi konkuruoti?
– Emocijos puikios, sekmadienį išreikšta rinkėjų valia tikrai labai džiugina, stebina, ir kartu įpareigoja pildyti duotus pažadus, taip pat išklausyti ir kitų pageidavimus bei norus. Antrojo turo rezultatas parodė, ką mero poste nori matyti rajono žmonės. Nesvarbu, kad dalyvavo tik trečdalis rinkimo teisę turinčių gyventojų, bet jie, akivaizdu, veikė kryptingai, apsisprendę. Ačiū jiems už tai.
Tačiau truputį liūdina kai kurie priešrinkiminės kovos, debatų momentai. Tiesą sakant, nesitikėjau, kad ir iš kandidatės pusės, ir iš buvusio rajono mero pusės bus ir negražių pasisakymų, ir prasilenkiančių su realybe. Bet lai tai būna jų sąžinės reikalas.
– Taigi esate žingsnis nuo mero posto, į kurį įžengsite davęs priesaiką tarnauti rajono žmonėms ir Lietuvai. Kada tai įvyks?
– Atvirai pasakysiu – nežinau. Skaičiau Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pranešime, kad ketvirtadienį bus tvirtinami Radviliškio rajono mero rinkimų rezultatai. Tolimesnis žingsnis, jei ne pandemija, būtų paprastas: susirinktų rajono Taryba, meras priimtų priesaiką, ir taip taptų oficialiu rajono vadovu.
Kaip viskas vyks dabar, dar nežinau. Taigi kol kas darbą tęsiu senosiose savo pareigose – mano įgaliojimai prasidės tik priėmus priesaiką.
Apie išorinį spindesį
– Mero duonos skonis jums jau žinomas. Nuo 1995-ųjų Radviliškio rajonui vadovavote net kelias kadencijas – iki 2003-ųjų. Kokie buvo iššūkiai tada, kokių bus dabar?
– 1995 metais Lietuvoje atsirado mero pareigybė. Iki tol jos nebuvo. Taigi, atsiradus tokiai pareigybei, tapau pirmu pirmosios kadencijos meru.
Dabar, galiu sakyti, kad taip pat esu pirmasis. Pirmas meras, atstovaujantis Lietuvos žaliųjų partijai.
Kalbant apie „meravimo“ iššūkius nuo 1995-ųjų ir šiandieninius, tai jie absoliučiai skirtingi. Panašumas tik tas, kad sunkumų ir darbo netrūko nei tada, netrūksta ir dabar.
Nenoriu plėstis, nes dar per rinkiminius disputus gavau kritikos, jog gyvenu istorija. Bet labai trumpai galiu pasakyti, kad 1996–1999 metai, kada teko vadovauti rajonui, finansiniu požiūriu buvo ypatingai sunkus laikmetis. Tada Lietuvoje vėlavo pašalpos, pensijos, atlyginimai, strigo visa socialinė sistema, reikėjo išgyventi slogų sunkmetį. Bet tuo pat metu mes vis tiek sugebėjome ir katilines remontuoti, ir mokyklų stogus keisti. Tuo laiku į mokyklas atėjo ir pirmieji kompiuteriai – dideli pinigai. Jų vis trūko. Teko skolintis. Kitos išeities tiesiog nebuvo. Gaila, kad paskui mane ateinantis meras Antanas Čepononis, tuometinis Švietimo skyriaus vedėjas, drįso pasakyti, kad gavo praskolintą rajoną...
O dabar galėčiau šiek tiek pasakyti apie dabartinę Radviliškio rajono situaciją, beje, po to, kai rajonui vadovavo, „sunkmečiu praskolintą rajoną“ perėmęs A. Čepononis. Taigi dabar Radviliškio rajonas – vienas iš paskutinesnių rajonų Lietuvoje – kalbant apie investicijas, vienas iš paskutinesnių – kalbant apie atlyginimus, vienas iš paskutinių – kalbant apie verslo ir žmonių, suinteresuotų vystyti verslą, skatinimą. Situacija yra tokia. Ne pati prasčiausia, bet daug kur rajonas – vienas iš paskutinesnių...
Betgi grįždamas prie klausimo, pasakysiu: tiesiog neįmanoma palyginti dviejų laikotarpių – pirmų trijų mano kadencijų ir dabartinės.
– Sakote, kad Radviliškio rajonui vadovauti ateinate jam ne pačiu sėkmingiausiu laikotarpiu?
– Ir čia nėra mano išsigalvojimas. Yra statistika, prie kurios kiekvienas gyventojas gali prieiti ir ją išanalizuoti.
Galiu pasakyti štai ką: Radviliškio rajonas ne vienerius metus buvo tarsi išpūstas muilo burbulas, kuris iš išorės spalvotas ir gražiai atrodantis, o viduje – tuščiaviduris. Deja, „laurus“ už tai skiriu dabar jau Seime dirbančiam rajono merui.
Mūsų rajonas turi puikių žmonių, specialistų, turime galimybes vystytis įvairiausiomis kryptimis, turime stiprias kaimo bendruomenes, turime verslo, turime labai geras žemes, kuriose žemdirbiai vysto savo veiklą. Rajonas tikrai turi potencialo. Bet kažkodėl tas potencialas nebuvo išnaudotas – buvo pučiamas burbulas, koks Radviliškio rajonas puikus.
Bus visko
– Minėjote, apie galimus pokyčius rajono Taryboje. Ką turėjote omenyje?
– Pokyčiai reikalingi. Galbūt margesnė Taryba – margesnė, vadinasi, daugiau demokratijos. Deja, šiandien tenka ateiti į tokią Tarybą, kokia ji yra. Aritmetika tokia: valdančiąją koaliciją Radviliškyje šiuo metu sudaro konservatoriai su „valstiečiais“. Sudėties dabar nepakeisi, vadinasi, reikia ieškoti žmogiškųjų resursų ir derinti veiksmus. Tai nėra lengva. Bet kad permainų reikia, kad žmonės jų nori... Komentaruose ir paskatinimuose skaičiau išsakomas jų viltis, kad Radviliškyje konservatorių įtaka mažės. Ir aš tam pritariu. Tam ir kandidatavau.
– Viešai esate pasakęs, kad gerus darbus reikės tęsti. Gal paminėtumėte, bent keletą tų darbų, kurie neabejotinai bus tęsiami?
– Gerų darbų buvo ir tebėra nemažai. Ir investiciniai projektai vykdomi – nemanau, kad jie blogi. Ir paramai kaimo bendruomenėms skirta tikrai pagirtino dėmesio, ir t.t.
Aš ateinu ne tam, kad viską išgriaučiau ir sakyčiau, kad viskas, kas vyko iki manęs, yra nevykę. Reikia į situaciją žiūrėti realiai.
Tikrai nesakau, kad viskas yra blogai. Tačiau kai kurių darbų tikslingumas, kainos man kelia klausimų, abejonių. Manau, kad kiekvienas daromas darbas turi turėti esmę. Nesuprantu tų vadovų, kurie teigia, kad viskas, kas buvo daroma iki jų atėjimo, yra blogai. Tikrai taip nėra. Bet reikia tęsti tik tuos darbus, kurie yra neabejotini ir naudingi.
– Buvote pirmas meras, 1995 metais atsiradus tokiai pareigybė, dabar pirmas – nuo Lietuvos žaliųjų partijos. Ar tik nebūsite vienas iš paskutinių, išrinktas tiesioginiuose rinkimuose? Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad tiesioginiai mero rinkimai prieštarauja Konstitucijai, gali tam padėti tašką...
– Kol kas nedrįstu tokio titulo, kaip paskutinis žmonių išrinktas meras, prisiimti. Apie paskutinį dar nekalbėkim, nes jeigu tiesioginio mero rinkimų nebūtų, buvusiam rajono vadovui A. Čepononiui išėjus į Seimą, Radviliškio rajonui jau seniai „iš viršaus“ būtų „nuleistas“ meras, ir apie jo paskyrimą žmonės sužinotų tik iš informacijos iš Tarybos posėdžio.
Aš tikiuosi, kad Seimo nariams pakaks proto... O Lietuvos Respublikos Konstitucija, kas tai? Tai yra pagrindinis valstybės dokumentas, kuriuo mes turime vadovautis. Bet ir Konstitucija juk yra keičiama, yra koreguojama. Gyvenimas, laikmetis įveda savo pataisas, ir aš manau, kad Seimo nariai, nežiūrint partijos, turės sveiko proto, ir įteisins tiesioginius mero rinkimus. Nes tai yra būtina.Mes, merai, dar 1997 metais, nuo Savivaldybių asociacijos kreipėmės į Seimą, kad būtų įvesti tiesioginiai mero rinkimai, kurie atsirado tik 2014 metais. Ir šiandien akivaizdžiai matome, kad žmonės suinteresuoti išsirinkti savo merą. Ir visai nesvarbu, kad sekmadienį balsuoti atėjo tik trečdalis Radviliškio rajono rinkėjų, bet ir tie trečdalis buvo aktyvūs dalyviai. Ir jeigu sugebės dabartiniai valdantieji ar dar kas nors bandys kišti koją tiesioginiams mero rinkimams, tokiu atveju aš tai įvardyčiau visišku nesiskaitymu su Lietuvos gyventojais.
