Piliečiai nori referendumo dėl šeimos apibrėžimo

ELTA nuotr.
Seime vis garsiau kalbant apie lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą, nepritarianti visuomenės dalis vienijasi. Palaikantys tradicinę šeimą, kviečiami pasirašyti peticiją prieš naujojo Seimo siūlymus. Piliečiai mielai sutiktų referendume įrodyti, kokiai šeimos sampratai pritaria Lietuva.

Šiuo metu peticiją, kurią sukūrė Laisvos visuomenės institutas, jau pasirašė daugiau kaip 30 tūkst. gyventojų. Peticija adresuota Lietuvos Respublikos prezidentui Gitanui Nausėdai ir Seimui. Peticiją pasirašę piliečiai primena, kaip Konstitucijoje apibrėžiama šeima.

„Lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas nėra sprendimas dėl eilinio įstatymo. Konstitucijos 38 straipsnis skelbia, kad šeima yra valstybės ir visuomenės pagrindas. Lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas iš esmės keistų šį pagrindą, nes į teisinę šeimos sampratą įtrauktų tos pačios lyties poras.

Šeimai skirtame Konstitucijos 38 straipsnyje minima tik santuoka, tėvystė, motinystė ir vaikystė, o kitokių šeimos pagrindų nėra paminėta. Todėl lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas Seimo priimtu įstatymu reikštų Konstitucijoje įtvirtintos tautos valios paneigimą, sukuriant naujus teisinius šeimos atsiradimo pagrindus. Tad įteisindamas palaikymo visuomenėje neturintį ir Konstitucijoje nenumatytą šeimos kūrimo pagrindą – partnerystę tarp tos pačios lyties asmenų – Seimas grubiai viršytų savo galias ir tautos suteiktą mandatą“, – rašoma peticijoje.

Taip pat nurodoma, kad tos pačios lyties partnerystė gali prieštarauti vaikų interesams: „Vyro ir moters šeima sukuria natūralias prielaidas vaikams gimti ir augti jiems palankiausioje aplinkoje – kartu su savo tėvais. Lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas ignoruotų prigimtinį vaiko interesą turėti tėtį ir mamą, nes deklaruotų, kad net šeimos kūrimo etape tai nėra siekiamybė. Toks teisinis reguliavimas valstybės prioritetą suteiktų ne vaikų, bet suaugusiųjų interesams.

Valstybė, atsisakydama įteisinti lyčiai neutralią partnerystę, nepažeistų jokių tarptautinių dokumentų ar žmogaus teisių, nes tokių universalių žmogaus teisių nėra. Kiekviena valstybė yra laisva apibrėžti šeimą pagal savo visuomenės nuostatas. Tai pripažino ir LR Konstitucinis Teismas 2019 m. sausio 11 d. nutarime: „Konvencijoje nenustatyta bendra pareiga valstybėms dalyvėms vidaus teisėje užtikrinti tos pačios lyties asmenims galimybę sudaryti santuoką ar leisti partnerystę; šioje srityje valstybės naudojasi savo vertinimo laisve“.

„Sprendimui neįteisinti lyčiai neutralios partnerystės įpareigoja pagarba objektyviai žmogaus prigimčiai, visų Lietuvoje gyvenančių tautų tradicijoms, didžiosios dalies piliečių moralinėms nuostatoms, o per tai ir pamatiniam demokratijos principui – piliečių valios atstovavimui“, – sako peticijos autoriai.

Todėl peticijoje prezidento ir Seimo narių prašoma: balsuoti prieš bet kokius partnerystės įteisinimo projektus, o priimtus vetuoti; tos pačios lyties porų ir kitų ne šeimoje kartu gyvenančių asmenų praktines problemas spręsti, priimant vadinamąjį Susitarimo dėl bendro gyvenimo projektą, kuris bendro gyvenimo santykius reguliuotų per jungtinės veiklos, o ne per šeimos institutą;

O taip pat – Lietuvos žmonių valią atvirai ir sąžiningai pasitikrinti surengiant referendumą dėl šeimos sampratos apibrėžimo tiesiogiai Konstitucijoje.

Situacijos komentaras

Komentuoja Laisvos visuomenės instituto valdybos narė Kristina Zamarytė-Sakavičienė.

- Ketinate reikalauti valdžios surengti referendumą dėl šeimos apibrėžimo?

- Mes manome, kad Konstitucijos rengėjai ir Tauta, patvirtinusi Konstituciją, aiškiai suprato, kas yra šeima ir tai matyti Konstitucijos 38 straipsnyje. Manome, kad lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas išplėstų Konstitucijos normą, bet jie negali to daryti neatsiklausę visuomenės. O apklausos rodo, kad visuomenė tokiai partnerystės formai nepritaria.

- Jūsų atlikta apklausa rodo, kad tokiai partnerystei iš viso pritaria tik 8 proc. gyventojų. Jus nustebino tokie rezultatai?

- Manau, ji tiesiog dar kartą įrodė, kad mūsų visuomenė yra racionali ir tikrai nėra homofobiška, nors kartais taip bandoma parodyti. Didžioji dauguma gyventojų nepritaria lyčiai neutralios partnerystės įteisinimui, tačiau daugiau kaip pusė pritaria, jog homoseksualių asmenų teisiniai santykiai turi būti sprendžiami, neiškreipiant šeimos sampratos.

Manau, šie rezultatai parodo, kad esame tarsi įgiję tam tikrą propagandinį imunitetą, nes sovietiniais laikais esame matę, kaip vyksta ideologijų diegimas ir kokie metodai naudojami, norint įtikinti visuomenę tikėti tuo, kas nėra tiesa.

- Nepaisant to, kartais atrodo, kad tie, kurie gina prigimtinę šeimą, yra mažuma. Kodėl?

- Todėl, kad viešojoje erdvėje bandoma sudaryti tokį įspūdį. Sisteminėje žiniasklaidoje propaguojama mažumos nuomonė, o dauguma nerodoma arba negirdima. Todėl susidaro įspūdis, nors jis yra klaidinantis. Gal taip daroma tyčia, kad sprendimų priėmėjai, Seimo nariai, įsivaizduotų, kad visuomenė tokias iniciatyvas linkusi palaikyti. Bet taip nėra. Ir piliečiai, manau, tikrai nepamirš Seimo narių sprendimų šiais klausimais ir atsižvelgs į tai kitų rinkimų metu.

- Kodėl šioje diskusijoje prie tradicinės šeimos puoselėtojų iš karto klijuojamos etiketės ir atrodo, kad jau nebelieka teisės turėti savo nuomonę. Panašu, daliai politikų nejauku ar netgi gėda prisipažinti, kad jie linkę ginti tradicinę šeimą?

- Kalbant atvirai, tai yra vienas iš propagandos metodų. Nuomonė, kurią reikia nutildyti, marginalizuojama, jos gynėjams užkabinamos etiketės ir tuomet tarsi nebereikia naudoti jokių argumentų. O būtent prigimtinę šeimą ginančių žmonių argumentai yra daug stipresni. Užklijavus etiketę, tarsi nebelieka reikalo diskutuoti argumentais su tradicinės šeimos šalininkais.

- Susiduriate su cenzūra, puolimu dėl to, kad ginate tradicinę šeimą?

- Taip, tai yra mūsų darbo kasdienybė. Jau esame pripratę prie įvairių neigiamų komentarų socialinėje erdvėje ar žiniasklaidoje. Taip pat prie tendencingų užsakomųjų tyrimų, nukreiptų prieš mūsų ginamas vertybes. Visa tai jaučiame, taip pat ir tam tikrą cenzūrą žiniasklaidoje. Ypač nesmagu, kai tai jaučiame iš valstybės išlaikomo nacionalinio transliuotojo – LRT.