Naujausios
Skeptikus nutildė?
Kitą savaitę Šiaulių miesto taryba tvirtins paskutinę investicijų Šiaulių pramoniniame parke sutartį. Simboliška, kad Pramoninį parką pabaigs užpildyti įmonė, kuri jame įsikūrė viena pirmųjų – UAB „Vonin Lithuania“, stabiliai auganti Farerų salų kapitalo bendrovė, kurios pagrindinė veikla yra žvejybinių tinklų bei žuvivaisos įrangos gamyba. Ši įmonė pirmąją investicijų sutartį pasirašė dar 2013 metais ir pasistatė gamybinius pastatus. Praėjusiais metais bendrovė išsinuomavo dar vieną sklypą, o šįmet išsinuomos jau trečią. UAB „Vonin Lithuania“ Pramoniniame parke jau investavo per 5,6 milijono eurų, čia dirba 243 darbuotojai.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis konstatavo, kad Savivaldybė Pramoninio parko užpildymo procesą baigė. Pasirašiusi paskutinę investicijų sutartį UAB „Vonin Lithuania“ per 12 mėnesių turės parengti projektą, o per 24 mėnesius jį įgyvendinti.
Direktorius priminė, kad Pramoninis parkas iš viso užima per 60 hektarų. Kai kurie sklypai jau buvo užimti ten veikiančių įmonių dar iki Pramoninio parko įsteigimo. Naujiems investuotojams išnuomoti 48 hektarai. Čia įsikūrė arba kuriasi 16 įmonių, investuojančių 53,5 milijono eurų. Savivaldybė skelbia, kad Pramoniniame parke dirba per 6,5 tūkstančio darbuotojų. Čia investavusios įmonės 10 metų atleidžiamos nuo nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčių.
Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėjas Egidijus Urba raštu patikslino, kad investicijų sutartys yra pasirašytos su 16 įmonių, nors pačių sutarčių yra 21, tačiau su kai kuriomis įmonėmis pasirašyta daugiau, nei po vieną sutartį. Šiuo metu veiklą Pramoniniame parke veiklą vykdo pusė įmonių – 8. Kita pusė yra projektavimo darbų stadijoje, o viena įmonė jau turi statybos leidimą ir pasibaigus žiemai pradės statybos darbus.
Administracijos direktorius kalbėjo, kad į Pramoninio parko infrastruktūrą buvo investuota 13,6 milijonai eurų viešųjų pinigų, iš kurių beveik 6 milijonai – Savivaldybės biudžeto lėšos. Ši plyno lauko investicija ne vienerius metus buvo aštrių politinių diskusijų objektas.
„Tai įspūdingi skaičiai, nutildantys bet kokį skeptiką. Nors iš pradžių atrodė, kad mes investavome į pievas 13,6 milijono. Šita investicija, kurią padarė Savivaldybė ir valstybė, virto tokios sėkmės projektu. Kitaip ir neįmanoma tokio tipo projekto realizuoti. Turi pirma investuoti į infrastruktūrą, sukurti ją, padaryti patrauklią, tada tikėtis, kad į ją ateis verslas ir įkurs naujas darbo vietas“, – komentavo A. Bartulis.
Užaugo sparnai
Jo manymu, ne mažiau miestui reikšminga ir Šiaulių laisvoji ekonominė zona. Čia viešųjų investicijų jau atlikta už 13,2 milijono eurų, Savivaldybės dalis – 1,2 milijono. LEZ'e besikuriančios 4 įmonės planuoja sukurti iki 230 darbo vietų ir investuoti beveik 9 milijonus eurų. Tai yra jau prasidėjęs procesas.
Administracijos vadovas viliasi, kad lygiai tokios pat sėkmingos bus ir investicijos į oro uosto infrastruktūrą. Savivaldybė daro 10 milijonų investiciją, kad galėtų sudaryti sąlygas ten kurtis investuotojams.
„Mes laikomės principo, kad norint skristi, pirmiausiai reikia turėti sparnus“, – poetiškai komentavo Administracijos direktorius.
Jis paminėjo dar vieną miesto ekonomikai svarbų projektą – Viešąjį logistikos centrą. Prieš kelerius metus jo projektą Savivaldybė nutraukė, nes esą jis ekonomiškai nenaudingas. Dabar prie jo ir vėl grįžtama. Valstybės ir Savivaldybės lėšomis bus nutiesta geležinkelio atšaka į būsimą Viešąjį logistikos centrą. A. Bartulio teigimu, ten bus sugeneruota infrastruktūra, kuri galės tarnauti miesto ekonomikai.
Nežino, kiek darbo vietų naujų, kiek perkeltų
Ekonomikos ir investicijų skyriaus paprašius detalizuoti Pramoniniame parke sukurtų darbo vietų skaičių, gavome metų senumo informaciją. Anot skyriaus vedėjo, informacija už praėjusius metus dar tik bus atnaujinta. 2020 metų pradžios duomenimis 6,5 tūkstančio darbo vietų Pramoniniame parke įsteigė 6 įmonės. UAB „Vonin Lithuania“ – 186, AB „Lietmeta“ – 56, UAB „ROL Lithuania“ – 475, UAB „Formula Air Baltic“ – 52, UAB „Scania Lietuva“ – 10, UAB „Krovlita“ (su partneriais) – 5,693.
Paklausus, kiek šių darbo vietų yra įsteigtos naujos, o kiek perkelta iš kitų miesto ar šalies vietų, E. Urba paaiškino, kad tokios statistikos Savivaldybės administracija neturi, nors investuotojai įsipareigoja investuoti ne mažiau kaip 600 000 eurų į 1 išsinuomotą hektarą ir sukurti ne mažiau kaip 5 naujas darbo vietas. Investuotojai, Savivaldybei pateikdami ataskaitas, nurodo per praėjusius metus sukurtas darbo vietas, ataskaitų duomenys patikrinami viešai prieinamose duomenų bazėse.
Dauguma darbo vietų – vairuotojams iš trečiųjų šalių
Atsakydamas į klausimus, Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėjas pastebi, kad UAB „Krovlita“ su partneriais investicijų sutartyje įtvirtintą įsipareigojimą dėl darbo vietų sukūrimo viršijo 176 kartus.
Viešai prieinamose duomenų bazėse nurodoma, kad investicijų sutartį su Savivaldybė pasirašiusi UAB „Krovlita“ nurodo turinti du darbuotojus (apdraustuosius). Ekonomikos ir investicijų skyrius informuoja, kad Pročiūnų gatvėje 16, Šiauliuose, „Krovlita“ dirba su partneriais: UAB „Trasis“, UAB „Termolita“, UAB „Girtrans“, UAB „KLP Transport“, UAB „Mireli“.
Čia yra įsikūrusi „Girteka Logistics“ modernus mokymų centras – Vairuotojų akademija, transporto bei krovinių srautais besirūpinantys skyriai bei vilkikų servisas, kuriame atliekami visi restrauravimo ir remonto darbai vienoje vietoje. Kartu visos įmonės samdo per 5,6 tūkstančio darbuotojų.
Jeigu investuotojas išsinuomotame sklype ketina veiklą vykdyti ne vienas, tokie atvejai yra aptariami investicijų sutartyse. Ar tai aptarta ir su „Krovlita“, savivaldybės ekonomistai nenurodė.
Didžiąją daugumą šių darbuotojų sudaro tolimųjų reisų vairuotojai iš trečiųjų šalių, tad Šiaulių nedarbo lygiui šios darbo vietos didelės įtakos neturi. Vairuotojai dirba Europoje, o grįžę ir gavę darbo užmokestį, išvyksta į savo šalis. Miestui lieka įmonės sumokėtas gyventojų pajamų mokestis nuo kiek daugiau nei minimalios algos. Komandiruotėse dirbančių vairuotojų didžiąją apmokėjimo dalį sudaro dienpinigiai, kurie yra neapmokestinami mokesčiais.
Norėjome apie įsteigtas darbo vietas pakalbinti UAB „Krovlita“ vadovą. Ekonomikos ir investicijų skyriaus vadovas E. Urba ir vyriausioji specialistė Aistė Petkuvienė, prisidengdami asmens duomenų apsauga, atsisakė suteikti informaciją, kas konkrečiai „Krovlitos“ vardu pasirašė miesto Tarybos patvirtintą sutarties pakeitimą.
Dar neseniai sutartys būdavo pasirašomos viešai, su fotografais ir žiniasklaida. Dabar tai Savivaldybėje tai tapo slapta informacija, nors pagal Visuomenės informavimo įstatymą tokios savivaldybių sutartys yra viešintinos.
Kitų metų pradžioje įsigaliojus ES patvirtintam mobilumo paketo reikalavimui krovininei transporto priemonei kas 8 savaites sugrįžti į registracijos šalį, dauguma vežėjų planuoja perkelti savo įmones arba steigti naujas užsienio šalyse. Daugelis dairosi į geografiškai patogesnę Lenkiją. Neoficialiais duomenimis, Pramoninio parko investuotojai taip pat gali iškelti didžiąją dalį ten registruotų vilkikų. Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėjas žinių apie tai neturi.
Investicija Šiauliuose tikslus pasiekė
UAB „Krovlita“ vadovas Laurynas Kuzavas mums pakomentavo, kad ši įmonė išvystė objektą Pramoniniame parke ir pernuomavo jį kitoms grupės įmonėms.
Direktorius žino, kad Pramoninis parkas jau užsipildė, tad panorus plėstis, tektų dairytis nebent į Laisvąją ekonominę zoną. L. Kuzavas gyrė Savivaldybę, kad pirmiausiai buvo į gyvenimą paleistas Pramoninis parkas, o tik vėliau pajudėjo Šiaulių laisvoji ekonominė zona, kuri yra valdoma privačios įmonės ir jai sekasi sunkiau.
Nors „Krovlitos“ išnuomotame sklype dirba kitos įmonės, už sutarties įsipareigojimų vykdymą yra atsakinga ši bendrovė. L. Kuzavas patvirtino, kad tūkstančiai įsteigtų darbo vietų – tarptautinių reisų vairuotojams. Tačiau administracinį darbą arba technologinį viename moderniausių Europoje autoservise dirba šimtai žmonių iš Šiaulių ir aplinkinių savivaldybių.
Įmonių grupė plėtros Šiauliuose neplanuoja, nes yra daug neapibrėžtumo dėl mobilumo paketo. Anot L. Kuzavo, nelabai galima planuoti, ar apimtys augs, ar bus galima investuoti Baltijos šalyse, ar reikės investuoti Europoje. Kol kas laukiama.
„Mes patenkinti Šiauliais. Gal tai nėra didelis miestas, Bet tam tikslui, kuriam investicijas darėme, mums pavyko pasiekti užsibrėžtus tikslus – investuoti ir įsteigti servisą, kuris būtų to verslo dalis. „Girteka“ – yra transporto bendrovė, pagrindinis verslas – pervežimų veikla, o servisas tik aptarnauja tuos vilkikus. Tikslas buvo sukurti vietą, kur galima būtų suremontuoti juos. Žmonės kvalifikuoti, vieta tikrai gera“, – sakė L. Kuzavas.
Sutartis su investuotojais keičia ir nutraukia
Savivaldybės interneto svetainėje tarp Pramoninio parko investuotojų įrašyta vieną darbuotoją turinti UAB „Dirita“.
„Dėl laiku neįvykdytų įsipareigojimų investicijų sutartis su UAB „Dirita“ 2020 metų gruodžio 21 dieną buvo nutraukta. Šiuo metu sklypas, kurį nuomojosi UAB „Dirita“, yra sėkmingai išnuomotas kitam investuotojui“, – gavome paaiškinimą iš Ekonomikos ir investicijų skyriaus.
Pastaruoju metu Savivaldybės tarybai tenka itin dažnai svarstyti investicijų sutarčių pasikeitimus. Kovo pradžioje vyksiančiam posėdžiui pateiktas sprendimo projektas, kuriame numatyta galimybė dar 2016 metais investicijų sutartį pasirašiusiai UAB „Agroconsul LT“ pernuomoti sklypą ir pastatą „Lietuvos paštui“, kuris ten įsteigtų naują logistikos centrą. Investuotojas Savivaldybei nurodė, kad kol buvo vykdomos pastato, skirto trąšų gamybai, statybos, keitėsi įmonės planai ir poreikiai, ji susidūrė su kvalifikuotų specialistų (technologų) trūkumu Šiaulių regione, todėl suabejojo, ar pavyks tinkamai vykdyti savo veiklą.
AB „Lietuvos paštas“ ketina iš savo padalinių į sklype esantį pastatą perkelti 62 darbuotojus, o ateityje įdarbinti dar apie 7 darbuotojus.
UAB „Agroconsul LT“ prašo leisti sklype veiklą vykdyti tretiesiems asmenims ir taip įvykdyti naujų darbo vietų sukūrimo įsipareigojimą. Investuotojas esą neatsisako planų ateityje pats vykdyti veiklą sklype pastatytame pastate.
