Naujausios
Lūšys atėjo pas žmones
Rugsėjo pradžioje Joniškio rajone vienkiemyje netoli Žagarės buvo pastebėta lūšis. Galbūt sodybos savininkas jos net nebūtų užmatęs, jei ši nebūtų ėmusi puldinėti gyvulių. Žmogus pradėjo stebėti aplinką ir šį Raudonojoje knygoje įrašytą saugomą gyvūną pastebėjo slankiojantį aplink namus ne vieną kartą. Jį nuotraukoje užfiksavo ir Žagarės regioninio parko direkcijos ekologas Saulius Mitrikas.
Ūkininkas per Medžiotojų ir žvejų draugiją kreipėsi į gamtosaugininkus, kurie organizavo lūšies gaudymą. Tačiau koks buvo nustebimas, kai po savaitės teko važiuoti gaudyti ir antrą laukinį gyvūną, vos už kelių kilometrų nuo pirmojo buvimo vietos, abu jie šeimininkavo prie gyvenamųjų sodybų. Pirmoji lūšis spėjo apsilankyti Minčaičių kaime pas kitą ūkininką, antra buvo sugauta Tarbūčiuose.
Kelerius metus jų nebuvo matoma
„Iš tiesų lūšių mūsų regioninio parko teritorijoje esančiuose miškuose nebeaptikdavome jau kurį laiką – gal trejus ketverius metus, tad toks jų netikėtas pasirodymas galbūt signalizuoja apie populiacijos augimą. Juolab kad man pačiam prieš savaitę, rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje teko dar vieną lūšį sutikti Žagarės miške netoli Žiurių kaimo. Buvo dienos metas. Žvėris, kuris puikiai karstosi medžiais, į mano regėjimo lauką pateko gulėdamas ant žemės. Tiesiog šildėsi prieš saulutę ir leido priartėti maždaug per 200 metrų, o po to pasitraukė gilyn į mišką. Tad jos sugrįžta. Tik norisi padėkoti tiems žmonėms, ūkininkams, kad jie atsakingai pasielgė, kreipėsi į gamtosaugininkus, parko direkciją ir šie saugomi, į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyti gyvūnai buvo sugauti ir išvežti į jiems tinkamas gyventi vietas“, – „Šiaulių kraštui“ pasakojo Žagarės regioninio parko direkcijos ekologas S. Mitrikas.
Medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio skyriaus vadovas Sigitas Šimkevičius pritarė, kad pastaruoju metu lūšys išties tapo labiau pastebimos. Ne taip seniai medžiotojai iš bokštelio šį žvėrį, vaikštantį aplink dar nesutemus, stebėjo Beržėnų miškuose.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Jasiūnienė „Sidabrę“ informavo, kad pirmoji lūšis buvo užmigdyta ir nuvežta į žvėrinčių. Veterinarai stebėjo, ar gyvūnas neturi pasiutligės simptomų. Toliau vykdomos procedūros, kad ji būtų paleista į laisvę. Kita lūšis, kuri atklydusi į vienkiemį papjovė šunį, buvo sugauta ir nuvežta į nuošalią vietą rezervate.
Turėtų žmonių vengti
Gamtininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslinis darbuotojas Petras Adeikis sako, laukiniai gyvūnai – vilkai, lūšys – ateinantys į nuošalius vienkiemius, retai apgyvendintus kaimelius, esančius miškų pašonėje, neturėtų stebinti. Juk jie gyvena greta, net žmogui nukulniuoti kilometrą nieko nereiškia, o tuo labiau plėšrūnui, kuris medžiodamas sukaria didelius atstumus.
„Stebėtis reiktų, jeigu lūšį pamatytumėte atėjusią į prekybos centrą, – ironizuoja P. Adeikis. – Tačiau kai plėšrūnas tampa dažnu svečiu ūkininko kieme, kai labai arti prisileidžia, greičiausiai kažkas su juo nėra gerai, nes žmogaus jis turėtų vengti – ne paniškai bijoti, bet vengti. Nematęs konkrečių Minčaičiuose ir Tarbūčiuose sugautų gyvūnų negaliu pasakyti, kokios jų ėjimo pas žmones priežastys. Teoriškai gali būti, kad lūšis nutrenkta automobilio, galbūt sužalota netyčia medžiotojų, papuolęs koks šratas, dėl kurio sunkiau judėti, gaudyti grobį. Gali būti apnikusios ligos. Kartą teko matyti lūšį, kurios visi viduriai buvo pilni kirminų. Taip pat tikėtina, kad panašiai gali elgtis jaunikliai, kurie rudeniop jau nemažo ūgio, tad ne gamtininkas neatskirs nuo suaugusiojo, subrendusio. Dar viena priežastis – susiformavęs blogas įprotis. Kartą papjovęs naminį paukštį ar gyvulį žvėris suvokia, kur yra lengvas grobis. Kam imtis sunkaus darbo – gainioti laisvai lakstantį miške gyvūną, jeigu galima ramiai jį pasiimti iš ganyklos, tvartelio. Tad gyventojai turėtų pasirūpinti savo naminiais gyvuliais.“
Žmonės turi daugiau galimybių fiksuoti
Pats būdamas medžiotojas P. Adeikis sako esantis kažkur per vidurį tarp labai atkaklių gyvūnų teisių gynėjų ir tų medžiotojų bei ūkininkų, kurie galvoja, kad laukinius žvėris reikia drastiškai naikinti, nes jie niokoja derlių, pjauna gyvulius. Elgtis reikia protingai. Išties, kadangi pastaruosius kelerius metus lūšių buvo pastebima gerokai mažiau, galima daryti prielaidą, kad jų populiacija išaugo. Tuo pačiu metu, kai netoli Žagarės buvo gaudomos aukščiau minėtos lūšys dar vienas šios rūšies atstovas užsuko į gyvenamą sodybą Švenčionių rajone. Ten gyvenanti moteris gamtininkui pasakojo tiesiog per langą pagavusi į ją žiūrinčios lūšies žvilgsnį.
Vistik gamtininkas pastebi, kad šiais laikais laukinių gyvūnų matomumui daug įtakos turi ir internetas, socialiniai tinklai. Seniau žmonės irgi sutikdavo prie jų gyvenamosios vietos priartėjusių žvėrių, bet neturėjo išmaniųjų telefonų, kuriais užfiksuotų ir paskleistų nuotraukas per facebooką. Informacijos buvo gerokai mažiau, tad ir nežinojome apie tai, kas viename ar kitame miestelyje, kaime, vienkiemyje nutiko.
Prašo pateikti informaciją
Žagarės regioninio parko direkcijos ekologas Saulius Mitrikas ateičiai prašo laikraščio skaitytojų, kad pastebėję lūšį, vilką ar mešką, ypač jei yra likusių pėdsakų, ir, žinoma, kai sudraskomi naminiai gyvuliai, šunys, praneštų medžioklės žinovui Sigitui Šimkevičiui ir/arba Žagarės regioninio parko direkcijai (ekologui arba direktoriui). Arba – jei turi galimybę, nufotografuotų sudraskytus gyvulius, rastus pėdsakus (fotografuojant pėdsakus, reikėtų šalia padėti liniuotę dydžiui nustatyti) ar patį plėšrūną (vilką, lūšį, mešką) ir šių įrodymų vietą žemėlapyje, adresą, idealiausiu atveju – koordinates atsiųstų elektroniniu paštu.
Gauta informacija būtų įkelta į valstybinę saugomų teritorijų tarnybos biologinės įvairovės duomenų bazę www.biomon.lt, kur duomenys renkami, siekiant nustatyti plėšriųjų gyvūnų skaičių, paplitimą ir tankį Lietuvos teritorijoje. Šią informaciją gali įkelti ir patys gyventojai adreesu: https://biomon.lt/maps/index.php/view/map/?repository=zvrpedliz&project=zveriu_pranesimai_lizmapui