Naujausios
Abiturientų Šimtadienis – greičiausiai vienas iš magiškiausių mokyklinių dienų įvykių. Nuo pat rugsėjo pirmosios, kai grįžome į mokyklą suvokdami, jog tai jau paskutiniai mūsų metai, mintys nuolatos sukosi ne vien apie laukiančius ateities iššūkius, bet ir apie Šimtadienio spektaklį. Ką norėtume parodyti, atskleisti, kas geriausiai mus atspindės ir suvienys? Po ilgų svarstymų Šimtadienio spektaklio tema pasirinkta „Brėmeno muzikantai“.
Pasiruošimas svarbiajai dienai pareikalavo paaukoti pietų pertraukas, ilgas repeticijų valandas po pamokų, tikro prakaito bei savo „dalies“ kalimo atmintinai. Mūsų koordinatorė ir spektaklio režisierė, gimnazijos teatro mokytoja Evelina Mačiūnienė pasirūpino, jog visi, kas tik norėjo, gautų progą pasirodyti scenoje. Be jos, statant spektaklį, su abiturientais nuoširdžiai dirbo šokių mokytoja Asta Rimkuvienė, muzikos mokytojos Inga Valaitienė, Loreta Stankuvienė, gitaros mokytojas Laimonas Tamošiūnas.
Ištisi mėnesiai plušimo, jaudulio ir nervų!
Man, abiturientui, kuris pats vaidino spektaklyje, taip pat gimnazijos klubo „Tebūnie šviesa“ žurnalistui, buvo įdomu stebėti repeticijas, visus užkulisius, draugų sėkmes ir nesėkmes bei emocijų audras, kurių spektaklio metu nepamatysi. Nemažai daliai tai buvo pirmas žingsnis į sceną, o kitiems apskritai pirmas kartas stovėti ir vaidinti priešais didelę auditoriją. Prisimenu, kaip spektaklio dieną gandonešio vaidmenį atlikęs abiturientas Mantas Šimaitis nerimavo: „Atrodo, dar nesu pakankamai pasiruošęs, kartu jaučiu – viskas bus gerai“. Panašiai jautėsi dauguma abiturientų.
Vienas iš pagrindinių – Dovydo Petuchausko – prototipą įkūnijęs abiturientas Adomas Jablonskas, spektaklio išvakarėse neslėpė: sunkiausia buvo išpildyti sau išsikeltus reikalavimus bei susitvarkyti su jauduliu. Jo nuomone, šių metų Šimtadienis Juliaus Janonio gimnazijos istorijoje yra unikalus, nes įkūnija ne tik režisierės, bet ir mokinių idėjas.
Kita abiturientė, viena iš Šimtadienio muzikančių Aleksandra Vaišvilaitė, džiaugėsi: pasitvirtino kalbos, jog per Šimtadienį skirtingų klasių abiturientai suartėja. „Labai džiaugiuosi, jog įsitraukiau į veiklas ir galėjau kartu su visais išgyventi jaudulį užkulisiuose bei euforiją po spektaklio. O dabar ateina rimtesnis metas, kai vis labiau spaus ruošimasis brandos egzaminams“.
Kelis mėnesius statyto ir tiek daug nuostabių išgyvenimų pagimdžiusio 172-osios laidos spektaklio pabaigoje abiturientai sukosi ratu, iš širdies traukdami Marijono Mikutavičiaus dainą „Trys milijonai“. Finale – euforija ir suvokimas, jog 172-oji laida stipri kaip kumštis, įveiksime bet kokius iššūkius, kurie mūsų lauks. Taip, kaip skamba gimnazijos šūkis: „RES NON VERBA“.