Naujausios
Vienas svarbiausių ergonomikos elementų – tinkamo aukščio darbastaliai. Jų paskirtis leisti žmogui dirbti išlaikant kuo natūralesnę kūno padėtį. Vis dėlto universalus aukštis, tinkantis visiems darbuotojams ir visoms užduotims, neegzistuoja. Jį būtina derinti prie žmogaus ūgio, atliekamų darbų pobūdžio ir naudojamos įrangos.
Kodėl keli centimetrai gali turėti įtakos savijautai?
Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) duomenimis, su darbu susiję raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai išlieka viena dažniausių profesinės sveikatos problemų Europoje. Europos darbo sąlygų tyrimų duomenimis, apie tris penktadalius darbuotojų nurodo patiriantys tokių nusiskundimų kaip nugaros ar viršutinių galūnių skausmai. Dirbant prie per žemo stalo žmogus dažniau lenkia liemenį ir kaklą. Per aukštas paviršius verčia kelti pečius, laikyti rankas nepatogioje padėtyje ir didina raumenų apkrovą.
Automobilių mechanikams ši problema ypač aktuali atliekant smulkių detalių remontą, ardant mazgus ar dirbant su įrankiais, kuriems reikia tikslumo. Netinkama laikysena, kartojama kelias valandas kasdien, gali tapti reikšmingu fizinės apkrovos veiksniu.
Svarbu atminti, kad ergonomika nėra vien patogumo klausimas. Darbo vietos įrengimas gali turėti įtakos darbo tikslumui, nuovargiui ir ilgalaikei darbuotojo sveikatai.
Tinkamas aukštis priklauso nuo darbo
Ergonomikos specialistai darbo paviršiaus aukštį rekomenduoja vertinti pagal stovinčio darbuotojo alkūnių padėtį. Rankos turėtų galėti judėti natūraliai, o pečiai išlikti atpalaiduoti. Skirtingoms užduotims taikomi nevienodi principai.
Atliekant precizinius darbus, pavyzdžiui, surenkant smulkius mechanizmus ar tikrinant elektronikos komponentus, darbo paviršius gali būti maždaug 5–10 cm aukščiau alkūnių lygio. Tai leidžia priartinti objektą prie akių ir sumažinti poreikį lenkti kaklą. Įprastiems surinkimo, remonto ar rankinių įrankių naudojimo darbams dažnai tinka paviršius ties alkūnių lygiu arba šiek tiek žemiau jo. Kai atliekami darbai, kuriems reikia didesnės fizinės jėgos, pavyzdžiui, spaudžiant, veržiant ar apdorojant sunkias detales, paviršius gali būti 10–20 cm žemiau alkūnių. Tokia padėtis leidžia efektyviau panaudoti kūno svorį. Šie intervalai yra orientaciniai. Galutinį aukštį lemia darbo metodas, įrankių konstrukcija ir individualios darbuotojo savybės.
Autoserviso darbo vietoje svarbu ne vien stalviršis
Automobilių remonto dirbtuvėse darbastalio ergonomika glaudžiai susijusi su įrankių išdėstymu, detalių laikymu ir darbo organizavimu. Dažniausiai naudojami įrankiai turėtų būti lengvai pasiekiami, kad darbuotojui nereikėtų nuolat suktis, lenktis ar tiesti rankų už patogios darbo zonos ribų.
Sunkioms detalėms reikėtų numatyti vietą, kurioje jas būtų galima padėti nekeliant aukštai ir nesilenkiant iki grindų. Jeigu remontuojami variklio mazgai, pavarų dėžės ar kiti masyvūs komponentai, vien tinkamo darbastalio nepakanka – gali prireikti specialių laikiklių, keltuvų ar pagalbinių vežimėlių. Sprendimas – darbastalis su integruotais stalčiais, įrankių sienele ir reguliuojamomis lentynomis. Toks išdėstymas padeda sumažinti nereikalingų judesių skaičių ir palaikyti tvarką darbo vietoje.
Reguliuojamas aukštis – investicija į skirtingus darbuotojus
Fiksuoto aukščio darbastaliai gali būti tinkami ten, kur nuolat dirba vienas žmogus ir atliekamos panašios užduotys. Sudėtingesnė situacija susidaro, kai ta pačia darbo vieta naudojasi skirtingo ūgio darbuotojai. Tokiais atvejais verta svarstyti reguliuojamo aukščio konstrukcijas. Mechaniniu arba elektriniu būdu reguliuojami darbastaliai leidžia pritaikyti paviršių prie konkretaus žmogaus ir užduoties. Reguliavimas ypač naudingas tada, kai vienoje vietoje atliekami tiek smulkūs surinkimo, tiek didesnės jėgos reikalaujantys darbai.
Darbastalis KRAFTWERK 635 x 1145 x 1585 mm
Vis dėlto renkantis reguliuojamą modelį būtina įvertinti jo apkrovą. Darbastalis turi saugiai išlaikyti ne tik detalių ir įrankių svorį, bet ir papildomas jėgas, atsirandančias gręžiant, veržiant ar atliekant kitus mechaninius veiksmus.
Stalviršio medžiaga taip pat svarbi
Servisuose ir gamybinėse patalpose darbastaliai patiria gerokai didesnes apkrovas nei įprasti biuro baldai. Jų paviršiai turi būti atsparūs smūgiams, įbrėžimams ir naudojamoms cheminėms medžiagoms. Plieniniai stalviršiai tinka intensyviems mechaniniams darbams, tačiau gali būti triukšmingesni ir mažiau patogūs dirbant su jautriomis detalėmis.
Mediniai arba daugiasluoksnės medienos stalviršiai dažnai naudojami universaliuose remonto darbuose. Jie gali sumažinti smūgių poveikį detalėms, tačiau jų atsparumas alyvai, tirpikliams ir drėgmei priklauso nuo paviršiaus apdorojimo. Elektronikos remonto darbo vietose gali būti reikalingi ESD reikalavimus atitinkantys paviršiai, padedantys kontroliuoti elektrostatinius išlydžius.
Ilgas stovėjimas reikalauja papildomų sprendimų
Net ir tinkamo aukščio darbastalis nepašalina visų ilgalaikio stovėjimo keliamų problemų. Dirbant vienoje padėtyje gali didėti kojų nuovargis ir apatinės nugaros dalies apkrova. Darbo vietoje verta numatyti galimybę keisti kūno padėtį, naudoti tinkamą atramą kojoms arba, kai leidžia darbo pobūdis, dalį užduočių atlikti sėdint. Ergonominiai kilimėliai gali pagerinti komfortą stovint ant kietų betoninių grindų, tačiau jų paviršius turi būti neslidus ir netrukdyti saugiam judėjimui. Ne mažiau svarbus apšvietimas. Jeigu detalė blogai matoma, darbuotojas instinktyviai lenkiasi arčiau jos, net kai darbastalio aukštis parinktas tinkamai.
Ergonomiška darbo vieta prasideda nuo realių užduočių įvertinimo
Renkantis darbastalį autoservisui ar gamybinėms dirbtuvėms pirmiausia verta nustatyti, kokie darbai prie jo bus atliekami, kokio dydžio detalės naudojamos ir kiek darbuotojų dalysis viena darbo vieta. Tuomet galima pasirinkti tinkamą aukštį, stalviršio medžiagą, leistiną apkrovą ir papildomą įrangą.
Kokybiškas darbastalis nėra vien tvirta konstrukcija įrankiams laikyti. Tai darbo vietos dalis, nuo kurios priklauso darbuotojo judesiai, fizinė apkrova ir galimybė saugiai atlikti kasdienes užduotis. Tinkamai suplanuota ergonomika gali padėti sumažinti nuovargį, išvengti nereikalingų judesių ir sudaryti palankesnes sąlygas ilgalaikiam darbui.