Leidinyje – kalėdiniai sveikinimo atvirukai

As­me­ni­nio al­bu­mo nuo­tr.
Ge­rar­do Bag­do­na­vi­čiaus pieš­tas at­vi­ru­kas.

Šiau­lie­tis ko­lek­ci­nin­kas Pet­ras Ka­mins­kas sa­vo lė­šo­mis 30 vie­ne­tų ti­ra­žu iš­lei­do Ka­lė­di­nių at­vi­ru­kų lei­di­nį.

162 pus­la­pių lei­di­ny­je su­rink­ti ir iš da­lies su­si­ste­min­ti 448 at­vi­ru­kai. Iš jų 20 vie­ne­tų bu­vo iš­leis­ti Lie­tu­vo­je.

Pa­mi­nė­tos konk­re­čios at­vi­ru­kų siun­ti­mo da­tos ir vie­to­vės (jos pa­teik­tos vie­to­var­džių ro­dyk­lė­je). At­vi­ru­kai pa­gal siu­že­tus su­skirs­ty­ti į 28 se­ri­jas.

P. Ka­mins­kas pa­žy­mi, kad vis dau­giau ko­lek­ci­nin­kų pri­si­de­da prie at­vi­ru­kų pa­vel­do lei­di­nių at­si­ra­di­mo ir pra­tur­ti­ni­mo, sko­li­na sa­vo ar­chy­vuo­se sau­go­mus at­vi­ru­kus. Už su­teik­tą ga­li­my­bę at­vi­ru­kams at­si­ras­ti lei­di­ny­je ko­lek­ci­nin­kas dė­kin­gas To­mui Bir­žie­čiui, Vy­gin­tui Bub­niui, Čes­lo­vui Gal­kui, Ari­jui Ivaš­ke­vi­čiui, Rai­mun­dui Ju­ciui, Ro­lan­dui Juk­ne­vi­čiui, Gin­ta­rui Ka­ra­le­vi­čiui, Aris­ti­dui Kil­du­šiui, Edi­tai Mil­da­žy­tei, Vy­čiui Ra­ma­naus­kui, Vy­te­niui Rim­kui, Ar­vy­dui Ske­riui, Ka­zi­mie­rui Ur­be­liui.

P. Ka­mins­kas pra­tar­mė­je ra­šo, kad tra­di­ci­ja siųs­ti Ka­lė­di­nius svei­ki­ni­mo at­vi­ru­kus Lie­tu­vo­je at­si­ra­do XIX ir XX am­žių san­dū­ro­je. Jų re­ver­suo­se bu­vo gau­su ra­šy­ti­nių pa­lin­kė­ji­mų, tarp jų ir ne­tra­di­ci­nių, pvz., lin­kė­ji­mas jau­nai pa­ne­lei pa­gim­dy­ti to­bu­lą vai­ke­lį, pa­na­šų į Kris­tų.

Pa­sak P. Ka­mins­ko, maž­daug prieš 80–120 me­tų dau­giau­siai Ka­lė­doms skir­ti at­vi­ru­kai bu­vo spaus­di­na­mi už­sie­ny­je, di­džio­sio­se spaus­tu­vė­se, ant tu­rė­tų spau­dos kli­šių pri­de­dant tik lie­tu­viš­kus svei­ki­ni­mo teks­tus.

To­kių at­vi­ru­kų kam­puo­se ma­ty­ti lei­dė­jų lo­go­ti­pai, spau­dos va­rian­tų, kar­tais ir ti­ra­žų duo­me­nys, ro­dan­tys, kad Va­ka­ruo­se jie bu­vo spaus­di­na­mi ir par­da­vi­nė­ja­mi ma­siš­kai. Kiek­vie­no­je ko­lek­ci­jo­je ga­li­ma su­ras­ti ana­lo­giš­kų su įvai­rio­mis vaiz­dų ir teks­tų skir­ty­bė­mis.

Anot P. Ka­mins­ko, dėl to me­to ri­bo­to žmo­nių raš­tin­gu­mo ir men­kos at­vi­ru­kų pa­klau­sos su lie­tu­viš­kais svei­ki­ni­mais jų bu­vo ženk­liai ma­žiau. Lie­tu­vo­je iš­leis­tų at­vi­ru­kų pa­si­tai­ko dar re­čiau, kiek­vie­nas toks eg­zemp­lio­rius ko­lek­ci­nin­kų ver­ti­na­mas la­biau, ne­gu spaus­din­tų už­sie­ny­je, nors ir pa­gal kaž­ku­rio Lie­tu­vos kny­gy­no už­sa­ky­mą.

Ži­no­mas at­vi­ru­kų lei­dė­jas Kos­tas Cer­pins­kis (1887–1972) Šiau­liuo­se 1926 me­tais iš­lei­do ke­tu­ris ka­lė­di­nius svei­ki­ni­mo at­vi­ru­kus su dai­li­nin­ko Ge­rar­do Bag­do­na­vi­čiaus (1901–1986) pie­ši­niais, jie bu­vo at­spaus­din­ti Leip­ci­ge.

Pa­na­šiu lai­ku se­ri­ją ka­lė­di­nių at­vi­ru­kų Šiau­liuo­se iš­lei­do ir gar­sus kny­gų lei­dė­jas, kny­gy­no „Lie­tu­va“ sa­vi­nin­kas Liu­das Ja­ka­vi­čius-Lie­tu­va­nis (1871–1941). Apie 1943 me­tus Šiau­lių kny­gy­no „Žie­das“ sa­vi­nin­kas Fe­lik­sas Mask­vy­tis (1909–2008) „Ast­ros“ spaus­tu­vė­je iš­spaus­di­no ka­lė­di­nių at­vi­ru­kų se­ri­ją, ku­rių re­ver­suo­se nė­ra jo­kių už­ra­šų, net ir lei­dė­jo duo­me­nų.

Šis at­vi­ru­kų pa­vel­das epi­zo­diš­kai bu­vo pub­li­kuo­tas 2011 me­tais dien­raš­ty­je „Šiau­lių kraš­tas“, in­ter­ne­ti­niuo­se pus­la­piuo­se skelb­ti ka­lė­di­niai at­vi­ru­kai iš Pet­ro Ka­mins­ko ko­lek­ci­jos pa­va­di­ni­mu „Ka­lė­dų dva­sia sklin­da iš tar­pu­ka­rio at­vi­ru­kų“.

Pa­sak įžan­gi­nį žo­dį lei­di­niui pa­ra­šiu­sio pro­fe­so­riaus Vy­te­nio Rim­kaus, Ka­lė­dų at­vi­ru­kai įpras­ti­ne raiš­kos for­ma at­lie­ka tra­di­ci­nes at­min­ties, ry­šių, svei­ki­ni­mų funk­ci­jas. Pa­laips­niui su­si­for­muo­ja šį įvy­kį at­sklei­džian­ti vaiz­dų sis­te­ma, gam­tos bū­se­na.

Skir­tin­gas at­vi­ru­kų dy­dis: nuo vi­zi­ti­nės kor­te­lės iki pa­što vo­ko, ku­ria­me jis ga­li tilp­ti. Dvi­pu­sis at­vi­ru­kas-kor­te­lė daž­niau­siai bu­vo siun­čia­mas be vo­ko, re­ver­se pa­ra­šius ad­re­są ir pri­kli­ja­vus pa­što ženk­lą. Bū­ta ir ant at­vi­ru­ko at­spaus­din­tas pa­što ženk­las. Yra dvi­gu­bai ir ke­tur­gu­bai su­lanks­ty­tų at­vi­ru­kų, jie nau­do­ja­mi pla­tes­niems įra­šams ir laiš­kams, siun­čia­mi vo­kuo­se.

Anot V. Rim­kaus, at­vi­ru­kai ir jų te­mos at­spin­di vi­suo­me­nės ma­te­ria­li­nį ir dva­si­nį lyg­me­nį, tar­pu­sa­vio ry­šių mas­tą. At­vi­ru­kai liu­di­ja is­to­ri­ją ir jos kai­tą, įra­šai įdo­mūs kal­bi­nin­kams.

Komentarai

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.