Kur bus poetės kapas?

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Janina Jovaišaitė norėjo būti palaidota Senosiose miesto kapinėse, šeimos laidojimo rūsyje, šalia savo senelio Tedoro Jovaišos.
Bir­že­lio 25 die­ną Ana­pi­lin išė­jo šiau­lie­tė Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos na­rė, poe­tė, pro­zi­nin­kė Ja­ni­na Jo­vai­šai­tė (Obu­cha­vi­čie­nė) (1929–2019). Kre­muo­ti jos pa­lai­kai iki šiol ne­pa­lai­do­ti.
Li­te­ra­tai sie­kia įgy­ven­din­ti poe­tės va­lią bū­ti pa­lai­do­tai Se­no­sio­se mies­to ka­pi­nė­se, šei­mos lai­do­ji­mo rū­sy­je. Rū­sį rei­kė­tų res­tau­ruo­ti, be to, Sa­vi­val­dy­bė rei­ka­lau­ja gi­mi­nys­tės įro­dy­mų. "Vien Jo­vai­šų pa­var­dės su­ta­pi­mo neuž­ten­ka", – sa­ko Šiau­lių mies­to vi­ce­me­ras Egi­di­jus Eli­jo­šius.

Sa­vi­val­dy­bė lau­kia įro­dy­mų

Se­no­sios mies­to ka­pi­nės ne­vei­kian­čios, už­da­ry­tos. Bet jau bu­vo pa­da­ry­ta išim­čių lai­do­ti.

Mies­to Ta­ry­bos spren­di­mu, ka­pi­nės bu­vo at­ver­tos 2017 me­tų va­sa­rį, kai mi­rė švie­suo­lė, mies­to gar­bės pi­lie­tė Graž­by­lė Venc­laus­kai­tė. Ur­ną su jos pa­lai­kais bu­vo leis­ta lai­do­ti šei­mos ka­pe, ša­lia tė­vo Ka­zi­mie­ro Venc­laus­kio, pir­mo­jo mies­to bur­mist­ro.

J. Jo­vai­šai­tės at­ve­jis ki­toks. Se­no­sio­se ka­pi­nė­se yra lai­do­ji­mo rū­sys, ant ku­rio yra tik už­ra­šas "Jo­vai­šų šei­ma".

"Tu­ri­me pra­šy­mą leis­ti poe­tę lai­do­ti Se­no­sio­se ka­pi­nė­se, bet rei­kia do­ku­men­tų, įro­dan­čių gi­mi­nys­tės ry­šius", – sa­kė "Šiau­lių kraš­tui" Vir­gi­li­jus Stat­kus, mies­to Sa­vi­val­dy­bės Ur­ba­nis­ti­nės plėt­ros ir ūkio de­par­ta­men­tas di­rek­to­rius.

To­kių do­ku­men­tų iš kar­to ne­bu­vo pa­teik­ta, to­dėl Sa­vi­val­dy­bė pa­pra­šė juos teik­ti. Plius rei­kia de­rin­ti su pa­vel­do­sau­gi­nin­kais ir su Vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ru.

"Rū­sys yra blo­gos būk­lės, du­rys už­be­to­nuo­tos, jei­gu ten vis­ką plėš­ti, ar ne­sug­rius? Ga­li bū­ti ir ko­kio už­kra­to", – svars­tė di­rek­to­rius.

Ren­ka įro­dy­mus

Sa­vi­val­dy­bei pra­šy­mą tei­kė Elo­na An­ta­kaus­kė, ar­chi­tek­tė ir li­te­ra­tė, ar­ti­mai bend­ra­vu­si su J. Jo­vai­šai­te. Ji rū­pi­na­si pa­lai­do­ji­mo rei­ka­lais poe­tės gi­mi­nai­tės įga­lio­ji­mu. Ren­ka Sa­vi­val­dy­bės rei­ka­lau­ja­mus do­ku­men­tus.

Su E. An­ta­kaus­ke su­si­siek­ti pa­vy­ko tik elekt­ro­ni­niu pa­štu. Ji pa­ra­šė, jog "vyks­ta aiš­ki­ni­ma­sis, rim­tas dar­bas", ir pa­pra­šė "ne­truk­dy­ti".

Iki pa­sku­ti­nių­jų die­nų poe­tę lan­kiu­si li­te­ra­tė, bu­vu­si mo­ky­to­ja Da­nu­tė Au­gu­tie­nė "Šiau­lių kraš­tui" sa­kė, jog li­te­ra­tai ėmė­si vyk­dy­ti poe­tės va­lią, o ji no­rė­jo bū­ti pa­lai­do­ta Se­no­sio­se ka­pi­nė­se. Ten am­ži­no poil­sio at­gu­lęs jos se­ne­lis Teo­do­ras Jo­vai­ša.

"Ji apie tai mums vis kal­bė­jo, pa­ti iš jos esu gir­dė­ju­si tą no­rą, – pri­si­mi­nė D. Au­gu­tie­nė. – Sa­vo gi­mi­nai­tei yra ro­džiu­si, kur yra šei­mos pa­lai­do­ji­mo rū­sys, spe­cia­liai ją ve­dė­si į Se­ną­sias ka­pi­nes."

Rei­kia ieš­ko­ti ap­ra­šo

Li­te­ra­tai dėl Sa­vi­val­dy­bės rei­ka­lau­ja­mų do­ku­men­tų pa­gal­bos pra­šė is­to­ri­kės Ro­mos Ba­ris­tai­tės. Ji yra kny­gos apie Šiau­lių se­ną­sias ka­pi­nes bend­raau­to­rė.

"Ma­žai kuo ga­lė­jau pa­dė­ti, Jo­vai­šų šei­mos pa­lai­do­ji­mo rū­sį at­ra­do­me, bet la­biau­siai pa­dė­tų Se­nų­jų ka­pi­nių ap­ra­šas, jo rei­kė­tų ieš­ko­ti", – sa­kė is­to­ri­kė "Šiau­lių kraš­tui".

Ži­no­ma, jog 1979 me­tais bu­vo at­lik­ta Se­nų­jų ka­pi­nių ka­ta­li­kiš­ko­sios da­lies in­ven­to­ri­za­ci­ja, tuo­met ap­ra­šy­ta per 7 000 ka­pų.

"Bu­vo pa­da­ry­tas di­džiu­lis ka­pi­nių pla­nas, ja­me su­nu­me­ruo­ti ka­pai, bu­vo ir ap­ra­šas – sto­ra kny­ga, ku­rio­je ap­ra­šy­ta kiek­vie­no ka­po būk­lė, mi­ru­sio­jo var­das, pa­var­dė – svar­biau­sia in­for­ma­ci­ja. Pa­ti tą kny­gą var­čiau", – pri­si­mi­nė R. Ba­ris­tai­tė.

Ka­pi­nių pla­ną ir ap­ra­šą anuo­met ga­vo iš Kul­tū­ros pa­vel­do ins­pek­ci­jos.

"Bet ir Sa­vi­val­dy­bė tu­ri tu­rė­ti to­kį do­ku­men­tą sa­vo ar­chy­vuo­se," – ma­no is­to­ri­kė.

Šiau­lių ap­skri­ties Po­vi­lo Vi­šins­kio bib­lio­te­ko­je dir­ban­ti R. Ba­ris­tai­tė pa­dė­jo li­te­ra­tams su­ras­ti ne­tie­sio­gi­nių įro­dy­mų. Mies­to laik­raš­čiui 1998 me­tais J. Jo­vai­šai­tė da­vė in­ter­viu, ku­ria­me pa­sa­ko­jo apie mies­to Se­no­sio­se ka­pi­nė­se, įspū­din­ga­me pa­lai­do­ji­mo rū­sy­je pa­lai­do­tą sa­vo se­ne­lį Teo­do­rą Jo­vai­šą.

Pa­sa­ko­jo ir apie tai, kad T. Jo­vai­ša bu­vęs fun­da­to­riu­mi – 1905 me­tais tes­ta­men­tu Ro­mos ka­ta­li­kų baž­ny­čiai pa­li­kęs šim­tą rub­lių gry­nais ir ban­ko už­sta­tu tūks­tan­tį ir šim­tą rub­lių.

Rū­sį rei­kia res­tau­ruo­ti

Se­nų­jų ka­pi­nių šlai­te yra iš­mū­ry­ti ke­li pa­lai­do­ji­mo rū­siai, ap­leis­ti, ap­griu­vę. Vie­nas iš jų – su len­te­le "Jo­vai­šų šei­ma". Ša­lia – rū­sys su iš­plėš­to­mis du­ri­mis, at­vi­ru tuš­čiu kars­tu.

"Sa­vi­val­dy­bė priė­mė spren­di­mą ka­pi­nes už­da­ry­ti, mies­to Ta­ry­ba ga­li priim­ti spren­di­mą ir ati­da­ry­ti išim­ties tvar­ka. Bet tam tu­ri bū­ti kaž­ko­kie ar­gu­men­tai, kaž­ko­kia nu­sta­ty­ta tvar­ka, – pa­brė­žė "Šiau­lių kraš­tui" Ry­tis Bud­rys, Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Šiau­lių sky­riaus va­do­vas. – Se­no­sios ka­pi­nės yra kul­tū­ros ver­ty­bė, ur­nos to pa­vel­do ne­nai­ki­na, bet ne­no­rė­tu­me, kad tai tap­tų ma­si­niu reiš­ki­niu."

Bet jis at­krei­pė dė­me­sį, jog poe­tės pa­lai­kų pa­lai­do­ji­mo bū­das ke­lia pro­ble­mų.

"No­ri lai­do­ti ne į že­mę – į rū­sį, o tas sta­ti­nys yra ne­be­tin­ka­mas nau­do­ti, klau­si­mas: kas jį re­mon­tuos, tvar­kys? – klau­sia pa­vel­do­sau­gi­nin­kas. – Ma­nau, pir­miau­sia rū­sį rei­kia res­tau­ruo­ti. Nė­ra taip pa­pras­ta, kad sie­no­je kaž­kur pa­da­ry­si­me ni­šą ir pa­sta­ty­si­me ur­ną, kaip sa­ko be­si­rū­pi­nan­tys tuo žmo­nės. Ma­no ma­ny­mu, ne­de­ra taip lai­do­ti."

R. Bud­rys pa­si­da­li­jo ki­tų ša­lių pra­kti­ka, ten sa­vi­val­dy­bės se­nus, ne­pri­žiū­ri­mus pa­lai­do­ji­mo rū­sius ati­duo­da as­me­nims res­tau­ruo­ti, su­tvar­ky­ti už lei­di­mą juo­se lai­do­ti sa­vo ar­ti­muo­sius.

Pi­ni­gų nė­ra

J. Jo­vai­šai­tė vi­są am­žių nu­gy­ve­no tė­vų na­me, mies­to cent­re. Pu­sę na­mo se­niai bu­vo par­da­vu­si, o ki­to­je pu­sė­je gy­ve­no iki mir­ties.

"Pa­gal 2013 me­tais su­da­ry­tą tes­ta­men­tą mums bu­vo pa­li­ku­si ir tą pu­sę na­me­lio, ir vi­sus rank­raš­čius, o vi­sa ki­ta – to­li­mai gi­mi­nai­tei. Bet vis­kas yra ki­taip", – sa­kė "Šiau­lių kraš­tui" Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos pir­mi­nin­kė Bi­ru­tė Jo­nuš­kai­tė.

Po poe­tės mir­ties su­ži­no­ta, kad ir ta pu­sė na­mo par­duo­ta.

"Nau­ja sa­vi­ni­nin­kė pa­skam­bi­no ir klau­sė, ką da­ry­sim su rank­raš­čiais, ka­da pa­siim­sim? – pa­sa­ko­jo pir­mi­nin­kė. – Pap­ra­šiau, kad pa­lauk­tų, ta­riuo­siu dėl rank­raš­čių sau­go­ji­mo su Mai­ro­nio mu­zie­ju­mi."

Šiau­lie­čiai li­te­ra­tai pra­šė Ra­šy­to­jų są­jun­gos fi­nan­si­nės pa­gal­bos.

"Gir­dė­jau, kad rei­kia ka­pi­nė­se pa­lai­do­ji­mo rū­sį su­tvar­ky­ti, bet ga­li­me pri­si­dė­ti tik ke­liais šim­tais eu­rų, bet ne tūks­tan­čiais eu­rų, – sa­kė Ra­šy­to­jų są­jun­gos pir­mi­nin­kė. – Sa­vi­val­dy­bė, ma­nau, tu­ri dau­giau sver­tų. Jei­gu yra įro­dy­mai, kad tei­siš­kai įma­no­ma, te­gu ji il­si­sis prie sa­vo gi­mi­nai­čių, kad jos va­lia ne­bū­tų pa­nie­kin­ta. Bet jei­gu neį­ma­no­ma, gal pa­ti Sa­vi­val­dy­bė priims spren­di­mą, kur lai­do­ti?"

Už mies­to pi­ni­gus – tik prie be­na­mių?

Vi­ce­me­ras Egi­di­jus Eli­jo­šius ži­no apie poe­tės pa­lai­kų pa­lai­do­ji­mo pro­ble­mą. Ži­no, ir kad ur­na su jos pa­lai­kais sau­go­ma lai­do­ji­mo na­muo­se.


Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Vicemeras Egidijus Elijošius: "Pakliuvome į etinę ir teisinę problemą, pripažįstame poetės nuopelnus, bet formalumai labai svarbūs – vien pavardės sutapimo nepakanka."

"E. An­ta­kaus­kė bu­vo atė­ju­si ke­lis kar­tus, spren­di­mo pro­jek­tas Ta­ry­bai ga­li bū­ti tei­kia­mas, bet su­ti­ki­te, kad vien Jo­vai­šų pa­var­dės su­ta­pi­mo neuž­ten­ka, – pa­brė­žė vi­ce­me­ras. – Ka­pa­vie­tės nuo­sa­vy­bės do­ku­men­tai tu­ri bū­ti su­rink­ti, šiuo at­ve­ju for­ma­lu­mas la­bai svar­bus. Kol kas tu­ri­me tik mir­ties liu­di­ji­mus, is­to­ri­kų apy­brai­žas."

Ma­tęs E. An­ta­kaus­kės nu­brai­žy­tą pro­jek­tą, kaip ga­li­ma bū­tų į rū­sio sie­ną įleis­ti ur­ną. Bet, ki­ta ver­tus, svars­to: "O jei­gu pa­ju­di­nus, jis su­grius, kas pri­siims at­sa­ko­my­bę?"

Sa­vi­val­dy­bė ne­pri­si­dė­sian­ti prie rū­sio re­mon­to ar lai­do­ji­mo fi­nan­sa­vi­mo.

"Tai ar­ti­mų­jų ir tų žmo­nių, ku­rie rū­pi­na­si pa­lai­kų ra­my­be rei­ka­las", – sa­kė vi­ce­me­ras.

Bet pa­svars­to, jog lė­šų ne ka­žin kiek rei­kės: "Pa­gal E. An­ta­kaus­kės pro­jek­tą išim­tų dvi ply­tas ir įdė­tų ur­ną, dar len­te­lę at­nau­jin­tų".

"Už Sa­vi­val­dy­bės lė­šas ga­li­ma pa­lai­do­ti tik Gin­kū­nų ka­pi­nė­se, te­ri­to­ri­jo­je, ku­rio­je lai­do­ja­mi mi­ru­sie­ji, ne­tu­rin­tys gi­mi­nių, – įvar­di­jo al­ter­na­ty­vą vi­ce­me­ras. – Bet su­pran­tu, kad ir gi­mi­nai­tė, ir li­te­ra­tai ma­no, jog tai bū­tų mi­ru­sio­sios pa­že­mi­ni­mas, nes ji bu­vo ži­no­mas žmo­gus. Pak­lū­nam ir į eti­kos, ir į tei­si­nius da­ly­kus."

Tad jei­gu Ta­ry­ba ne­duo­tų lei­di­mo lai­do­ti Se­no­sio­se ka­pi­nė­se, lai­do­tų poe­tę už mies­to pi­ni­gus ša­lia be­na­mių ka­pų?

"Vi­si mi­ru­sie­ji yra ly­gūs, – tei­gė E. Eli­jo­šius. – Čia ir­gi nė­ra pa­tvo­rys. Poe­tės nuo­pel­nus pri­pa­žįs­ta­me, tik nė­ra gi­mi­nai­čių, ku­rie tin­ka­mai ga­lė­tų pa­si­rū­pin­ti. Bet jų gi yra? Kaž­kas gi da­vė įga­lio­ji­mą kre­muo­ti?"

K. Do­ne­lai­čio gat­vės ka­pi­nė­se lai­do­ja­mi žy­mūs mies­tie­čiai, yra pan­teo­nas. Ko­dėl šis va­rian­tas ne­svars­to­mas? J. Jo­vai­šai­tė bu­vo Ra­šy­to­jų są­jun­gos na­rė, o to­kių šiau­lie­čių – tik vie­ne­tai.

Iš pra­džių E. Eli­jo­šius tvir­ti­no, jog apie to­kią ga­li­my­bę ne­kal­ba­ma, nes ir "ten rei­kia šei­mos ka­pa­vie­tę tu­rė­ti". Bet pa­si­ta­ręs su Sa­vi­val­dy­bės spe­cia­lis­tais, in­for­ma­vo, kad šis va­rian­tas ga­li bū­ti siū­lo­mas, jei­gu nei­šeis poe­tės lai­do­ti Se­no­sio­se ka­pi­nė­se.

Ge­du­lo na­mų "Šei­mos me­dis", kur sau­go­ma ur­na su kre­muo­tais poe­tės pa­lai­kais, di­rek­to­rius Er­nes­tas Pil­ka sa­kė, jog pir­mą kar­tą toks at­ve­jis pa­si­tai­kė.

"Ne ur­nos sau­go­ji­mas pro­ble­ma, – sa­kė jis. – Rei­kia su­reng­ti at­si­svei­ki­ni­mą su bend­ruo­me­ne ir de­ra­mai mi­ru­sią­ją pa­lai­do­ti."

Už Sa­vi­val­dy­bės lė­šas ga­li­ma pa­lai­do­ti tik Gin­kū­nų ka­pi­nė­se, te­ri­to­ri­jo­je, ku­rio­je lai­do­ja­mi mi­ru­sie­ji, ne­tu­rin­tys gi­mi­nių.

Asmeninė nuotr.
Janina Jovaišaitė literatų bendruomenėje prisimenama kaip talentinga poetė ir atviras, nuoširdus, visais pasitikintis žmogus.
Biog­ra­fi­jos fak­tai

Ja­ni­na Jo­vai­šai­tė gi­mė 1929 me­tų ge­gu­žės 12-ąją Šiau­liuo­se. Mo­kė­si Šv. Jė­zaus Šir­dies se­se­rų pra­džios mo­kyk­lo­je, vė­liau 7-ojo­je vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je (da­bar Sta­sio Šal­kaus­kio).
1943-iai­siais su­si­rgo ir tik 1955 me­tais vėl ga­lė­jo pra­dė­ti ak­ty­ves­nę veik­lą. Nuo 1955 me­tų – Jau­nų­jų ra­šy­to­jų sek­ci­jos na­rė.
1961 me­tais įsto­jo į Vil­niaus pre­ky­bos tech­ni­ku­mo nea­ki­vaiz­di­nį sky­rių, įgi­jo kny­gų pre­kių ži­no­vės spe­cia­ly­bę. Dir­bo au­toū­ky­je, Fo­tog­ra­fi­jos mu­zie­ju­je.
1992 me­tais su Eu­ge­ni­ju­mi Pu­za­naus­ku, Ri­čar­du Ši­lei­ka ir ki­tais mies­to li­te­ra­tais įkū­rė Šiau­lių li­te­ra­tų ko­le­gi­ją „Taš­kas“. 1994 me­tais prie sa­vo na­mų ati­da­rė li­te­ra­tū­ri­nę kie­my­nę „Žal­čio lūš­na“, ren­gė mi­to­lo­gi­nės poe­zi­jos kon­kur­sus.
Ra­šy­to­ja iš­lei­do try­li­ka poe­zi­jos rin­ki­nių: ,,Sau­lės laik­ro­dis“ (1989), „Jon­va­ba­lių jun­gas“ (kar­tu su J. Jur­kai­čiu; 2001), „Trys paukš­čiai lie­po­je“ (2003, 2008), „Ar­te­mi­dės ženk­le“ (2006), „Sau­lėg­rą­žų veid­ro­džiai“ (2006), „Krikš­ta­tė­vių krykš­ta­vi­mai“ (pro­za, eilėraščiai/su E. Pu­za­naus­ku, 2006), „Pe­ga­so pie­vos“ (2007), „Pi­lig­ri­mys­tė į pra­džią“ (2007), „Mei­lės po­tvy­nis“ (2009), „So­na­ta bal­ta­jai aka­ci­jai“ (2010), „Lieps­no­jan­tys so­dai“ (su­da­rė Jau­nius Kul­nys; 2014), „Ku­pa­ras, rai­žy­tas gė­lė­mis“ (2018), „Lie­taus ak­va­re­lės“ (2019), ei­lė­raš­čių kny­ge­lę vai­kams „Ka­ti­nė­li, la­bas ry­tas“ (2010).

Komentarai

Klausimas    Ant, 2019-08-13 / 12:35
O kodėl poetė nenorėjo būti palaidota prie savo tėvelių, su kuriais gyveno ir juos mylėjo. Kas čia per užgaidos?
Svečias    Ant, 2019-08-13 / 12:45
Liūdna kad per du mėnesius palaikai nepalaidoti.... yra juk Šiauliuose poetų, rašytojų bendruomenė, ar jai nerūpi?
Romualdas    Tre, 2019-08-14 / 10:26
Savivaldybe suteikia galimybe urna patalpinti Ginkunu ponteone ir problemos nelieka....GERBKIME NUSIPELNUSIUS MIESTUI Z M O N E S ...
Šiaulietė    Tre, 2019-08-14 / 18:15
Siūlau poetę palaidoti Donelaičio kapinėse, prie žymiųjų šiauliečių

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.