Naujausios
Vita Žabarauskaitė (1962–2021) – dailininkė, pedagogė, pasižymėjusi itin sodriu spalvomis etnografinės tapybos braižu. Ji buvo ilgametė Šiaulių Gegužių progmnazijos pedagogė, nuo 1995 metų – Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Lietuvos Kultūros ministerija tapytojai suteikė meno kūrėjo statusą.
V. Žabarauskaitė surengė per 100 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje (Prancūzja, Italija, Danija, Latvija ir kt.). Jos kūrinių yra įsigiję Austrijos, Vokietijos, JAV, Izraelio, Lenkijos ir Lietuvos kolekcininkai.
Parodos autorę pristatęs režisierius Jonas Gricius perskaitė ir keletą jos sukurtų eilėraščių, kuriuos smuiko melodijomis palydėjo skaistgirietė Smiltė Rapečkaitė.
Parodoje, atidarytoje naujoje Žagarės kultūros centro mini galerijoje, eksponuojami paveikslai iš Šiaulių Gegužių progimnazijos ir Žagarės bažnyčios fondų.
Vita Žabarauskaitė visą ciklą Barboros Žagarietės (Barboros Umiastauskaitės, pamaldžios XVII amžiaus dvarininkaitės, vargšų, ligonių globėjos, o po mirties pagarsėjusios stebuklingais išgydymais tų, kurie jai meldėsi ir prašė pagalbos – aut. past.) paveikslų nutapė 2015 metais, patyrusi netikėtą įkvėpimą. Ant skirtingo formato drobių tarp etnografinių ornamentų išryškėjo Barboros Žagarietės atvaizdai: deganti mergelė, malonių teikėja judesyje, klūpančių, keliais einančių piligrimų eilė, guodžiantys ir globojantys angelai. Tapybos stilistikai, kaip tada sakė autorė, pradžią davė tikri liaudies kūrybos motyvai ant kraičio skrynių.
20 Barboros ir angelų paveikslų 2017 metais dailininkė V. Žabarauskaitė atvežė į Žagarę, pakviesta buvusio parapijos klebono Mariaus Dyglio, kai Šiauliuose buvo priversta kraustytis iš dirbtuvių, kurias savininkai nusprendė parduoti aukcione. Drobėms autorė tada parinko vietas ant Senosios Žagarės bažnyčios sienų po Kryžiaus kelio stotimis. Tad paveikslai buvo išdėstyti dviem aukštais: aukščiau – Jėzaus Kristaus skausmingas kelias ir nukryžiavimas, apačioje – V. Žabarauskaitės Barbora ir angelai.
Tąkart šio teksto autorei dailininkė V. Žabarauskaitė, išėjusi iš šio pasaulio 2021 metais, pasakojo: „Aš atitrūkusi nuo šio pasaulio, net nežinojau, kad yra pradėta beatifikacijos byla, siekiant Barborą paskelbti palaimintąja. Per dėdės mirties metines lankiausi Milvydžių koplyčioje, kapinėse ir ten pajutau kažkokią mistiką, gal regėjimą. Parvažiavusi namo supratau, kad grįžau ne viena. Apėmė tarsi koks apsėdimas, mintis, kad turiu tapyti Barborą Žagarietę.“
Joniškio kraštui dailininkė jautė sentimentų, nes ankstyvos vaikystės vasaros prabėgo pas babą Daunoravos dvare. Kartais senolė pasiūlydavo patiems susigauti maisto, tad vaikai eidavo į upelį nešini „bliūdu“ silkėms, kuriuo gausiai plaukiojančias žuvis pagaudavo, jas tiesiog užvoždami.
Po parodos atidarymo žiūrovai buvo pakviesti pasiklausyti šventinio koncerto, kuriame po įžanginio Žagarės kultūros centro direktorės Aistės Tuminaitės–Orlauskės žodžio, kviečiančio visus vienybei ir tikėjimui, kad beprotybė, nepilnavertiškumo kompleksas, žudant nekaltus žmones Ukrainoje bus nugalėtas, pasirodė dainininkas Kazimieras Jakutis su grupe.
