Naujausios
Parodos pagrindą sudaro Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui menininkės padovanotų kūrinių ir 8 000 skaitmeninių vaizdų kolekcija bei Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkiniuose esantys grafų Zubovų ir Fledžinskų šeimos dokumentai ir daiktai.
Taip pat eksponuojami du specialiai šiai parodai sukurti darbai: Vytenio Jankūno skaidrių projekcija – menininkės darbų viešosiose JAV erdvėse dokumentacija – ir komandos „Weekend Warriors Studio“ kompiuterinis žaidimas pagal A. Kasubos knygą „Įrengimai sielai“ (1970–1975).
Paroda eksponuojama dvejuose Šiaulių „Aušros“ muziejaus padaliniuose: Chaimo Frenkelio viloje ir Venclauskių namuose. Viloje pristatomi menininkės darbai nuo 1947 metų, kai ji išvyko į JAV ir eksperimentiniai vizionistiniai projektai, Venclauskių namuose – Aleksandros Kasubos darbų JAV viešosiose erdvėse brėžiniai, modeliai ir dokumentacija.
Abiejų parodos dalių pasakojimus papildo menininkės ryšius su gimtuoju Ginkūnų dvaru, grafais Zubovais ir Fledžinskų šeima liudijantys dokumentai. Nuo XVIII a. pabaigos iš kartos į kartą ugdytas dėmesys Šiaulių krašto ekonomikos modernizavimui, švietimui, spaudos draudimo metu grafų Zubovų ūkiuose veikė slaptos lietuviškos mokyklos darbininkų vaikams. A. Fledžinskaitės senelių ir tėvų šeimų nariai drauge muzikavo. Vaikai buvo mokomi užsienio kalbų, taip pat dirbdavo ūkio darbus. Visa tai nuo vaikystės formavo būsimos menininkės vertybines nuostatas, padėjusias įgyvendinti išsikeltus kūrybinius tikslus.
Netrukus mini paroda duris atvers ir Šiaulių Didždvario gimnazijoje, kurioje, tada Mergaičių gimnazijoje, Aleksandros Kasuba mokėsi.
Jungiamoji parodos ašis – trijų namų (architekte norėjusios tapti menininkės kūrybinių ieškojimų kelyje ypač svarbių erdvių-gyvenamųjų vietų) motyvas. Tai Ginkūnų dvaras – senelių grafų Zubovų, tėvų Fledžinskų namai, iš kurių po 1940 metų sovietų okupacijos šeimai buvo įsakyta išsikraustyti per 24 valandas. Antrųjų namų – prie Centrinio parko Manhatane, Niujorke, kuriuose su šeima apsigyveno 1963 metais, dirbtuvėje A. Kasuba įrengė viešai lankomą tampriųjų audinių „Gyvenamąją aplinką“ (1971–1972). Paskutinis – „Akmenų kalvos namas“ (2001–2005) Naujojoje Meksikoje su rezidencija, virtuve ir svečių studija – pastatytas taikant autorinį membranos sustandinimo K-metodą̨. Jame menininkė gyveno iki 2012 metų.
Parodos kuratorė, menotyrininkė Elona Lubytė apie aštuonerius metus analizavusi Aleksandros Kasubos kūrybą ir tiesiogiai bendravusi su šia menininke, sakė esanti labai patenkinta, kad menininkės palikimas sugrįžo į jos miestą – Šiaulius.
Istorinės aplinkybės lėmė, kad A. Kasuba susiejo kultūrines XIX amžiaus pabaigos Lietuvos dvarininkijos, pirmosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos tradicijas ir atvirą naujovėms ir eksperimentams, demokratiškai maištingą XX amžiaus antrosios pusės Niujorko meninės kultūros energetiką.
Paroda veiks iki rugsėjo 19 dienos.
