Naujausios
Atvirų durų vakaras
Renginio vakarą redakcija buvo pilnutėlė – miestiečius sudomino nauja erdvė, ekspozicija, dailininkų dirbtuvės, neformalus bendravimas. Skambėjo ir muzika – savo kūryba dalijosi Justas Juškevičius.
„Menas, žinios, edukacijos, vyksmas – kažkoks vyksmas prasidėjo, pristatymas, prisistatymas, galbūt iš to vyksmo kažkas ir gims, materializuosis. Šiandien man labiau primena laisvą plotą, vakarėlį – tegul vakarėlis prasideda!“ – visus pasveikino „Šiaulių krašto“ vyriausiasis redaktorius Vladas Vertelis.
„Mes patys to vyksmo nesugebėjome įsivardyti – ar tai atviros dirbtuvės, ar muzikinė atmosfera, ar vakarėlis. Kažkaip visiems atrodo, kad menininkams norisi būti vieniems, užsidarius savo studijose. Iš tikrųjų menininkams norisi burtis į bendruomenes, norisi turėti bendraminčių ratą, – sakė V. Kovieraitė-Trumpė. – Džiaugiamės, kad turime kol kas eksperimentinę erdvę, kuri neturi iki galo nei aiškios koncepcijos, nei pavadinimo, bet labai džiaugiuosi matydama šiandien tiek žmonių.“
„Šiuo atveju aš labai džiaugiuosi kaip kolekcininkas, – sakė Jonas Nekrašius. – Kartais taip būna, kad mecenavimas prasideda nuo kolekcionavimo. Vladas menus kuria juos rinkdamas, sukaupdamas puikias, prasmingas meno kolekcijas.“ Kolekcininkas priminė, kad neseniai Pakruojo ugniagesių stoginėje buvo pristatyta Žiemgalos dailininkų kūrybos paroda iš Vlado ir Reginos Vertelių kolekcijos.
„Sveikinu šitą įvykį, jis yra meno fortas, meno kolonija“, – sakė J. Nekrašius.
Menininkai ne tik pristatė per tris aukštus eksponuojamą grafikos, tapybos, fotografijos, tapybos ant šilko, interjerinių lėlių parodą, bet ir pakvietė apsilankyti intymioje kūrybinėje erdvėje – redakcijos patalpose įsikūrusiose dirbtuvėse.
Lankytojams pristatyta ir nedidelė Vitos Žabarauskaitės (1962–2021) darbų ekspozicija. Šviesaus atminimo dailininkė buvo pirmoji, įsikūrusi redakcijos pastate.
„Labai smagu, kad privatus verslas suteikia galimybę menininkams jaustis saugiai, sulaukia palaikymo, – sakė Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Daina Kinčinaitienė. – Linkiu, kad šie namai būtų ilgalaikiai, kad mūsų menininkai turėtų jūsų palaikymą ir jūsų erdvę.“
Lankytojams atvertas ir Akvarelės kambarys. Jame eksponuojami Šiaulių dailininkų E. Juchnevičiaus, A. Krištopaičio, A. Visockio, V. Trušio, E. Prišmonto, R. Uogintienės, V. Rimkaus, A. Buzo, A. Vasiliausko, V. Zarėkos kūriniai iš Reginos ir Vlado Vertelių dailės darbų rinkinio.
Nepriklausoma erdvė
„Viskas prasidėjo nuo to, kad grupė menininkų nuo senų laikų turėjome studijas universiteto patalpose, bendrabučiuose. Universiteto politika šiek tiek pasikeitė ir mes likome be namų, ieškojome alternatyvos“, – trumpą priešistorę prisiminė grafikė V. Kovieraitė-Trumpė. Puikia alternatyva tapo erdvus ir svetingas „Šiaulių krašto“ redakcijos pastatas.
Pirmosios naujose dirbtuvėse įsikūrė N. Sitonytė ir V. Kovieraitė-Trumpė.
„Pradėjome pasakoti, kaip yra gerai, atsirado dar menininkų, galiausiai užėmėme visas laisvas erdves. Ir Vladas, ir mes sakėme: susibūrė mini bendruomenė, kažką darykime, pasirodykime visuomenei, kad kuriasi dar be koncepcijos, aiškios vizijos menininkų grupė. Idėja išsirutuliojo natūraliai: padarykime parodą naujose erdvėse.“
Eksponuoti parodą, pasak V. Kovieraitės-Trumpės, buvo iššūkis. Erdvė nėra vadinamas baltas kubas, komplikuota su architektūriniais ir interjeriniais intarpais, o ir patys menininkai skirtingi. Užtruko, kol buvo rastas geriausias variantas, kaip sutalpinti kūrinius, ir kaip vieni kitiems netrukdyti. Rezultatą lankytojai pamatė kovo 28-osios vakarą.
„Manau, daugelis atvyko vedami smalsumo. Visada įdomu, kai kas nors yra nauja, kažkas netikėta, kas nėra iki galo išgeneruota ir iki galo apibrėžta. Visada įdomu pamatyti virtuvę, kurioje gimsta idėjos, kūriniai. Ir mums, kaip dirbtuvių savininkams, buvo labai įdomu pamatyti reakcijas, pristatyti savo inkilėlius, kuriuose kuriame visi skirtingai, įvairiai.“
V. Kovieraitę-Trumpę maloniai nustebino apsilankiusių žmonių kiekis ir labai gera atmosfera: laisva, neįpareigojanti.
„Nes čia nėra įsitraukusios Savivaldybei priklausančios institucijos, visiška pavienių asmenų iniciatyva. Atsiliepimai, kiek teko girdėti, pozityvūs. Šiauliams turbūt jau reikėjo tokios vietos, nes realiai nelabai kur yra nepriklausoma erdvė su menininkų studijomis. „Šabakštynas“, kaip žinia, jau irgi šiek tiek išblėsęs, likę tik keletas menininkų. Čia – alternatyva, gal kažkas išaugs dar didesnio – erdvė be didelių įsipareigojimų, laisva forma, kur menininkai buriasi ir turi savo asmenines dirbtuves ir bendrą atmosferą.“
V. Kovieraitės-Trumpės nuomone, menininkams labai svarbu būti bendruomenėje. Nors dirba kiekvienas savo dirbtuvėse, gera susitikti puodelio kavos, pasikeisti idėjomis, pasitarti.
„Ne veltui Vakarų pasaulyje, Skandinavijoje labai daug įsikūrusių meno inkubatorių, meno bendruomenių, menininkų namų – su skirtingais pavadinimais, bet esmė ta pati: menininkai buriasi į vieną erdvę, vieną pastatą ir generuoja idėjas individualiai ir bendrai.“
Po sėkmingo susipažinimo ir pirmojo prisistatymo visuomenei meninis vyksmas tęsis. V. Kovieraitė-Trumpė svarsto: gal įvykiai nebus kas mėnesį, bet kartą per ketvirtį menininkai mielai atidarys duris ir galbūt sumanys kažką naujo, kitokį formatą.
Kai už sienos – bendraminčiai
Kai tapytoja ant šilko N. Sitonytė prieš Naujuosius metus netikėtai neteko dirbtuvių, stengėsi kuo greičiau rasti išeitį, nes dailininko be dirbtuvių ji neįsivaizduoja.
Kūrėja noriai atvėrė savo dirbtuvių „Šiaulių krašte“ duris visiems besidomintiems.
„Labai gerai nuteikė pozityvas iš žmonių, jie džiaugėsi, jiems įdomu dirbtuvių lankymas. Viskas buvo tikrai šaunu. Lankytojai domėjosi, klausinėjo, kiekvienas pasakojome, kaip kuriame kūrinius“, – sakė N. Sitonytė.
Kūrėja džiaugėsi ir pavykusiu renginiu, ir kūrybine draugyste redakcijos pastate.
„Man labai jauku, kai yra už sienos bendraminčiai. Susiformuoja aplinka, atmosfera, nuotaika – labai gerai. Būna, ateini, kažkas dirba, išeini, irgi matai, kad šviesa dega, kaimynai irgi kažką kuria – trauka ateiti į studiją visą laiką būna didelė.“
N. Sitonytė tikisi, kad pristatymų, susitikimų dar bus ne vienas – dabar tik pradžia, viskas labai šviežia. Išdygo daigelis su viltimi, kad augs.
