Savanoriai skaitmenino Žagarės žydų kapines

Richardo SCHOFIELD nuotr.
Šį kapinių fiksavimo darbą Žagarėje atliko savanoriai iš Lietuvos, Izraelio, Ispanijos.
Visą praėjusią savaitę Naujosiose Žagarės žydų kapinėse dirbo organizacijos „Maceva“ vadovė Milda Jakulytė ir savanorių grupė iš Lietuvos bei užsienio. Jų tikslas – užfiksuoti išlikusius antkapinius paminklus bei užrašus, kurie bus suskaitmeninti ir pateikti virtualioje duomenų bazėje.

„Maceva“ jau prieš kelerius metus organizavo išlikusių antkapių ir jų užrašų dokumentavimą Senosiose Žagarės žydų kapinėse, o šiemet šį darbą atlieka Naujosiose žydų kapinėse.

„Mes fotodokumentuojame palaidojimus, didžiausią dėmesį skirdami antkapiams, turintiems užrašus. Kad jie geriau matytųsi, radome tinkamą, nekenksmingą būdą. Užrašą užtepame skutimosi putomis, kurių pagalba raštas išryškėja. Esmė – kad visą šį darbą atlieka žmonės savanoriai, iš skirtingų pasaulio šalių, entuziastai, kuriems rūpi istorinės atminties išsaugojimas, – „Šiaulių kraštui“ sakė Milda Jakulytė, organizacijos „Maceva“ direktorė. – Pradžioje, pirmadienį, atvažiavo 8 žmonės, bet skaičius keitėsi, kiti atvyko vėliau. Planuota buvo daugiau savanorių, paprastai jų į tokias naudingas stovyklas susirenka iki 30. Tačiau popandeminiai metai, dar ir karas Ukrainoje bei streikai Europos oro uostuose kai kuriems entuziastams pakoregavo planus.“

Žagarėje dirbo savanoriai iš Lietuvos, Ispanijos, Izraelio. Vyriausiam jų – daugiau nei 70 metų ir toli gražu ne visi jie pagal kilmę žydai.

„Esame dėkingi Žagarės seniūnui ir jo skirtiems seniūnijos darbininkams už kapinėse nupjautą žolę – tai leido aptikti mažus paminklus ir susidaryti detalesnį palaidojimų vaizdą kapinėse“, – pastebi M. Jakulytė.

Pasak „Maceva“ direktorės, organizacija egzistuoja vienuolika metų. Per tą laiką suskaitmeninta arti penkiasdešimties šalies žydų kapinių, o iš viso jų buvo daugiau kaip 200.

„Tačiau kai kurios kapinės neišlikusios, sunaikintos sovietmečiu, tad tas skaičius mažesnis, kurias dar galime suskaitmeninti. Be abejo, skiriasi ir apimtys. Kauno Žaliakalnio žydų kapinėse buvo apie 8000 antkapinių akmenų, tad vien ten apie penkerius metus dirbome. o būna ir tokių, kur 5–10 tėra, – teigė M. Jakulytė. – Atvykome į Žagarę, tikėdamiesi čia rasti apie 1000 paminklų – iš patirties žinome, kad jų dažniausiai būna daugiau nei yra nurodyta kultūros paveldo registre. Stovyklai įpusėjus buvome ties kapinių ploto viduriu ir jau sudokumentavome 850 palaidojimų. Tad mūsų spėjimas nepasitvirtino, tikrai baigus darbus galime tikėtis apie 1200–1300 sudokumentuotų palaidojimų.“

Kadangi darbas nėra greitas, reikalauja kruopštumo, per savaitę visko atlikti nespėta ir savanoriai artimiausiu metu vėl grįš į Žagarę.

Senųjų žydų kapinių išsaugojimo projektas VšĮ „Maceva“ buvo įsteigta 2011 metais. Per tą laiką savanoriai iš Lietuvos, JAV, Vokietijos, Ispanijos, Izraelio, Ispanijos, Rumunijos ir kitų šalių padėjo dokumentuoti netoli 50 Lietuvos žydų kapinių. Daugelyje Lietuvos miestelių žydų kapinės yra paskutinis, o kai kur ir vienintelis, žydų gyvenimo Lietuvoje ženklas.

„Maceva“ išvertus iš hebrajų kalbos reiškia „antkapį“. Tiksliau, antkapio tipą – „stelą“. Stelos – tai stačiakampiai, viršūnėje kartais užapvalinti ar siaurėjantys į viršų akmenys, kuriuos nuo seniausių laikų (apie antkapinius memorialinius akmenis duomenų randama jau Biblijoje) žydai statė savo mirusiesiems įvairiuose kraštuose.