Naujausios
Vis pristato kraštiečius
„Kasmet stengiamės supažindinti su žmonėmis, kurių šaknys – Joniškio krašte. Anksčiau nežinojau ir net nustebau išgirdusi, kad žinomas režisierius Algimantas Puipa ir jo brolis turi sąsajų su Kriukais, kur gyveno jų seneliai. Dėkoju Meilei Zaleckienei, kuri pirmoji paskambino režisieriui ir buvo mūsų pažinties ambasadorė“, – įžanginiu žodžiu pradėdama parodos atidarymą sakė Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus direktorė Rasa Ališauskienė.
M. Zaleckienės Jakiškių dvare prieš kelerius metus buvo filmuota A. Puipos kino juosta – juodoji komedija „Sinefilija“. Šis filmas apibūdinamas kaip išsiskiriantis iš jo kūrybinio sąrašo – jaunatviškas ir provokuojantis, ekstremalus, kupinas humoro ir netikėtų situacijų. Filme net devynios tarpusavyje susijusios (tiek pat nesusijusios) istorijos, kurias sieja pagrindinis herojus, susiduriantis su virtine fantasmagoriškų veikėjų, įklampinančių jį į absurdišką istoriją kafkiškame filmo pasaulyje. Šis filmas buvo parodytas tą patį vakarą ir joniškiečiams, o pats A. Puipa sakė visą gyvenimą ieškantis vis naujos stilistikos ir ši siurrealitinė kino juosta yra naujo jo kūrybinio ciklo pradžia. Šiuo metu jis jau yra sukūręs naują to paties žanro filmą.
Tas žmogus išties sugeba paliesti
Parodą pristačiusi muziejininkė Simona Jonkutė prisiminė, nors lietuviškais filmais nelabai domėjosi, paauglystėje pamačiusi Algimanto Puipos „Nuodėmės užkalbėjimą“ be galo susidomėjo, kas yra tas žmogus, sukūręs tokią istoriją, kupiną seksualumo, žadinantis įvairias emocijas. Tas žmogus išties sugeba paliesti, tai matyti ir iš jo tapybos darbų. Paveikslai kuria ryškų, vieni šviesų, kiti tamsų, sodrų, taip pat siurrealistinį pasaulį. Jo paveikslai pakabinti ant sienų tarsi apglėbia sinagogos centre eksponuojamus brolio Andriaus Puipos grafikos darbus, kurie – jau kitokie, labai konkretūs, siužetiški, detalūs, bet į juos reikia gerai įsižiūrėti, nes kuo ilgiau stebi, tuo daugiau detalių atrandi.
Renginyje dalyvavo Andriaus Puipos šeima, jo dukra dizainerė Marija Puipaitė pastebėjo, kad nors tėčio darbuose vaizduojamos scenos graudžios, vargingos, juose yra daug magijos, persipynusių laiko juostų, įvairių kontekstų. A. Puipa pats buvo šmaikštus, pasakorius, tiesiog „kaifuodavo“ nuo „pletkų“, kaimų istorijų, į viską žiūrėdamas žaismingai.
Režisierius netikėtai susigraudino
Režisierius Algimantas Puipa sakė, kad ši bendra jo ir brolio darbų paroda buvo „akiplėšiškas sumanymas tokiu būdu paminėti tėvo Algirdo Puipos gimimo 100 metų sukaktį, kuri suėjo šių metų kovo 9 dieną.
Režisierius prisiminė, kaip 5-6 vasaras vaikystėje praleido Kriukuose pas senelius, kur gyvavo V. Čiapajevo kolūkis, kur turguje jam teko pardavinėti obuolius ir ten užsinezgė graži draugystės su Sauliumi Buču – jį tądien vėl susitiko po 50 metų.
„Maniau, kad Joniškyje paminėsiu tėvus, senelius, savo giminės teritoriją, o išėjo labai jaudinantis renginys“, – net susigraudino A. Puipa. Kalbėdamas apie savo tapybą jis pastebėjo, kad dailininkų darbai kaip režisierių jį visada lydėjo. Lygiai taip ir literatūra, pagal kurią jis kūrė filmų siužetus, savaip interpretuodamas.
O tapymo pradžia buvo prieš dvidešimt metų, kai norėdamas žmonai Janinai vardo dienos proga padovanoti ką nors ypatingo, radęs grindų dažų nupiešė jos aktą.
„Janina iki šiol sako, kad tai pats gražiausias jos portretas“, – šypsojosi menininkas.
Algimantą Puipą sveikino rajono meras Vitalijus Gailius, atkreipęs dėmesį, kad juos abu jungia vieta – Kriukai, sulaukta ir daugiau sveikinimų, padėkų.
A. Puipos filmografijoje – kelios dešimtys vaidybinių ir dokumentinių filmų. Jo kūryba įvertinta Lietuvoje ir užsienyje – festivaliuose Prancūzijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Italijoje, Estijoje, Moldovoje, Tadžikijoje.
