Naujausios
Liepos 1 dieną Šiaulių fotografijos muziejuje tęsėsi renginių ciklas „Naujos pažintys su senais pažįstamais“ – pokalbyje su Viktoru Gundajevu kūrybinius metus prisiminė fotografas Algimantas Vaivada.
Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje A. Vaivada buvo tapęs viena iš ryškiausių XX a. 9-ojo dešimtmečio Šiaulių avangardinės fotografijos asmenybių.
Ryškiausias jo fotografijos kūrybos etapas prisimintas gegužę Fotografijos muziejuje atidarytoje parodoje „Permainų karta. Šiaulių fotografijos virsmai XX a. 9-ajame dešimtmetyje“.
Susitikime, peržiūrint nuotraukas, keliauta per fotografo gyvenimą nuo vaikystės. Iš Tauragės kilęs A. Vaivada fotografija susidomėjo 6 klasėje. Fotoaparatu „Smena“ su broliu fotografuodavo aplinką ir šeimos narius, nuotraukas spaudė namuose įrengtoje laboratorijoje.
Baigęs vidurinę, mokslus tęsė Tauragės politechnikume, Telšių taikomosios dailės technikume (dizaino specialybė).
Oficialiai debiutavęs 1980 metais Lietuvos TSR fotografijos meno draugijos organizuotoje III Lietuvos jaunųjų fotografų parodoje, A. Vaivada kartu su keliais to meto kolegomis reprezentavo progresyvią kūrėjų grupę, nusigręžusią nuo tradicinio dokumentalizmo bei humanistinės fotografijos.
Jo kūrybai būdingas išgrynintas avangardinis braižas, konceptualumas, polinkis į antiestetiką bei fragmentavimą, taip pat ironiškas santykis su aplinka ir kasdienybės monotonijos poetika.
Po debiuto Vilniuje (o vėliau Šiauliuose ir kituose Lietuvos miestuose eksponuotoje III respublikinėje jaunųjų fotografų parodoje), tais pačiais metais Šiaulių viešojoje bibliotekoje A. Vaivada surengė ir nedidelę personalinę parodą.
Autorius įsiliejo į Šiaulių fotomenininkų bendruomenę, dalyvaudavo grupinėse parodose, vykdavo į fotografijos seminarus Nidoje.
Nemažą įtaką kūrybai darė bendravimas su šiauliečiu menininku Klemu Jankūnu. Nors bendrystė neišaugo į formalų kūrybinį tandemą, abiejų menininkų kūryboje užsimezgė gilios teminės, estetinės ir technologinės paralelės. Jiems pavyko sukurti vientisas, išgryninto braižo avangardinių kūrinių serijas, kurias išsamiau pristatė personalinėse parodose gana vėlai – tik XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje ir 10-ojo dešimtmečio pradžioje.
1991 metų pabaigoje Fotografijos muziejuje buvo atidaryta Algimanto Vaivados fotografijų ir jo ketverių metų sūnaus Karolio Vaivados tapybos paroda. Ši paroda A. Vaivadai buvo solidus ilgametės fotografinės kūrybos apibendrinimas.
Po Nepriklausomybės atkūrimo A. Vaivadai fotografija nuėjo į antrą planą, autorius daugiau dėmesio skyrė dailei.
