Naujausios
Po vienkiemio eglėmis kvepia dažais
Nuošaliame vienkiemyje tarp Laipuškių ir Gačionių (Pakruojo r.) kaimų po senomis eglėmis rikiuojasi molbertai ir kvepia dažai – vyksta pirmasis Pakruojo suaugusiųjų dailės studijos lankytojų pleneras. Dailės mėgėjai jau prieš keletą mėnesių sutarė dalį vasaros praleisti kūrybiškai.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Sodyboje įsikūrusias dailės pedagoges Gitaną Kokmanienę, Onutę Morkūnaitę ir studijos vadovę Laimutę Veličkienę rytais pasitinka po pievą bėgiojantys paukščiai. Prie to paties stalo pusryčiauja vienkiemio šeimininkų kačiukas.
„Oras toks gaivus, kad pirmomis dienomis net galva svaigo... žaluma, gėlės, ramybė – tapyk ir norėk“, – sako vadovė.
Rytais Laimutė su bendramintėmis sodybos pakraštyje, po kupliomis eglėmis išrikiuoja molbertus. Pasistato ne tik savus su tapomais naujais paveikslais – dar paruošia vietas ir atvažiuojantiems plenero dalyviams. Prie jų sėda iš Pakruojo daliai dienos atvažiavę Nadia Gliebienė ir Paulius Stalionis.
Vakarais plenero dalyvių dar pagausėja – po darbo keletai valandų atlekia ir kitos studijos lankytojos.
Šiomis dienomis į studiją atėjusi Vitalija Patašienė plenere tapė pirmąjį savo paveikslą. Ilgametė pareigūnė žinoma kaip fotografijų autorė, buvo surengusi savo parodų. O teptuko ėmėsi, baigusi tarnybą.
„Pirmas kartas ir yra pirmas – dažai neklauso, nesiseka taip, kaip noriu. O štai priėjo Laimutė, pirštu per šviežius dažus ant drobės kelis kartus brūkštelėjo – ir kaipmat pasikeitė, pagražėjo mano gėlė“, – šypsosi Vitalija.
„Ne visos studijos lankytojos galėjo plenero laiką suderinti su savo atostogomis. Ir artimais žmonėmis, namais reikia pasirūpinti, kad paskui galėtų skirti laiko tapymui gamtoje“, – sako L. Veličkienė.
Kai pavargsta akys ir rankos, plenero dalyviai gali pasivaikščioti po apylinkių pievas ar išsimaudyti nedideliame tvenkinėlyje šalia sodybos. Arba pailsėti hamake ar dengtoje terasoje, kur nakčiai sunešami molbertai, paveikslai, drobės, dažai.
Laimutė į pasivaikščiojimus nešasi fotoaparatą: į akį kritusias žydinčias lauko gėles ne skina, o nufotografuoja. Skintos nuvys, nespėjus jų nutapyti. Šiuolaikine technika užfiksuotos formos ir spalvos leis dailininkei kurti natiurmortą neskubant.
Plenero idėja studijoje kilo pavasariop: kad būtų smagu susiburti kartu patapyti ir vasarą, „ne sezono metu“, kai visi saviveiklos kolektyvai pertraukia veiklą iki rudens.
„Kilo klausimas – o kur susiburti? Per pažįstamus sužinojom, kad verslininkai Inga ir Gintaras Šurnos vasarą nori kultūrinio veiksmo savo vienkiemyje. Susitikom, susitarėm. Taip, abiem pusėms norint ir išėjo pleneras po eglėmis“, – šypsosi studijos vadovė.
Autorės nuotr.
MOLBERTAI: Po vešliomis vienkiemio eglėmis išsirikiavo dailės studijos molbertai.
NUOTAIKA: Vasariškai kūrybiška nuotaika neapleidžia studijos vadovės Laimutės Veličkienės (dešinėje) ir Žeimelio žemės ūkio mokyklos pedagogės Gitanos Kokmanienės.
PRADŽIA: Vitalija Patašienė plenere ėmė tapyti pirmąjį savo paveikslą.
POILSIS: Atsitraukus nuo molberto, galima, kaip Paulius Stalionis, įsitaisyti pailsėti tarp medžių kabančiame hamake.