Lygiadienio šventėje – ugningi "Saulės stulpai"

Vil­mos SUN­GAI­LĖS nuo­tr.
Įs­pū­din­gai žai­ža­ruo­ja ug­nies skulp­tū­ros.
Šiau­liuo­se šeš­ta­die­nį Talk­šos eže­ro pa­kran­tė­je va­ka­ro dan­gų nu­švie­tė įspū­din­gas re­gi­nys – ug­nies skulp­tū­ros. Jos vai­ni­ka­vo ru­dens ly­gia­die­nio šven­tę, per ku­rią at­si­gręž­ta į et­ni­nę kul­tū­rą, bal­tų tra­di­ci­jas, lie­tu­vių ir lat­vių bend­rys­tę.
Vil­mos SUN­GAI­LĖS nuo­tr.
Įs­pū­din­gai žai­ža­ruo­ja ug­nies skulp­tū­ros.

Nuo bal­tų pa­pro­čių

Ru­dens ly­gia­die­nio šven­tė "Bal­tų jung­tys" pra­si­dė­jo lie­tu­vių ir lat­vių folk­lo­ri­niais šo­kiais. Pa­si­ro­dė Dai­nų mu­zi­kos mo­kyk­los folk­lo­ri­nio an­samb­lio "Vie­ver­sė­lis" (vad. Arū­nas Stan­kus) mu­zi­kai ir šo­kio en­tu­zias­tai. Kas atė­jo pa­si­žiū­rė­ti, ga­lė­jo jung­tis į ra­te­lį, kaip ak­ci­jos "Vi­sa Lie­tu­va šo­ka" da­ly­vis.

Žiū­ro­vai iš­vy­do bal­tiš­kų jung­tu­vių ce­re­mo­ni­ją. Ją ren­gė ir ve­dė Šiau­lių kul­tū­ros cent­ro apei­gi­nio folk­lo­ro an­samb­lis "Rė­da" (va­do­vė, et­ni­nės kul­tū­ros, pa­sau­lė­žiū­ros spe­cia­lis­tė Jus­tė Li­pins­kie­nė).

Jung­tu­vių šven­tė­je at­si­spin­dė­jo se­nie­ji lie­tu­vių pa­pro­čiai. Pa­ro­dy­tos jung­tu­vių iš­va­ka­rių apei­gos, va­di­na­mos va­ka­ry­no­mis ar­ba merg­va­ka­riu, per ku­rią jau­no­ji at­si­svei­ki­na su jau­nys­tės šė­lio­ji­mu, drau­gais ir tė­vais.

Po jų, jau­na­jam į šven­tę at­jo­jus ant žir­go, ves­tu­vių da­ly­viai pro pa­puoš­tus var­tus įžen­gė į sak­ra­lią šven­tės vie­tą – pra­si­dė­jo pa­grin­di­nės jung­tu­vių ce­re­mo­ni­jos apei­gos. Čia bu­vo įžieb­ta šven­ti­nė ug­nis, at­lik­tos apei­gos, ku­rios sim­bo­li­zuo­ja am­ži­ną vie­ny­bę, dar­ną ir įpras­mi­no šią sak­ra­lią dvie­jų jau­nų žmo­nių są­jun­gą.

Kad šven­tės žiū­ro­vams bū­tų leng­viau su­pras­ti ce­re­mo­ni­jos vyks­mą, ren­gi­nio ve­dė­ja pri­sta­tė kiek­vie­ną apei­gą, pri­min­da­ma jos reikš­mę ir sim­bo­li­ką bal­tų kul­tū­ro­je.

Jau­no­ji puo­šė­si rau­do­nu ap­da­ru, o už­tvir­ti­nant jau­na­ve­džių są­jun­gą jųd­vie­jų ran­kos ap­riš­tos dai­liai išaus­ta juos­ta.

Ug­nies sklup­tū­ros lauks alė­jos

Tems­tant prie Talk­šos eže­ro mies­tie­čiai trau­kė žiū­rė­ti ug­nies skulp­tū­rų.

Šį efek­tin­gą re­gi­nį mies­tui do­va­no­jo Šiau­lių dai­lės mo­kyk­la, ku­ri pa­ren­gė pro­jek­tą – ple­ne­rą-fes­ti­va­lį "Sau­lės stul­pai". Jo me­tu bu­vo su­kur­tos ke­tu­rios ke­ra­mi­nės ša­mo­to skulp­tū­ros. Me­ni­nin­kai jas lip­dė eže­ro pa­kran­tė­je ir pa­sta­tę spe­cia­lias kros­nis iš­de­gė žiū­ro­vų aky­se.

Nuo pat ry­to kros­nys de­gin­tos, kad bū­tų pa­siek­ta 1 000 laips­nių tem­pe­ra­tū­ra skulp­tū­roms iš­deg­ti.

Įs­pū­din­gas vaiz­das pa­ke­rė­jo žiū­ro­vus, ati­den­giant ug­nies apim­tas 2 met­rų aukš­čio ažū­ri­nes skulp­tū­ras, ku­rios ki­birkš­čia­vo ir žai­ža­ra­vo.

Skulp­tū­ras kū­rė lat­viai me­ni­nin­kai Alek­sandrs Dja­čen­ko, Ma­ri­te Dja­čen­ko, Il­ze Em­se-Grin­ber­ga ir šiau­lie­čiai me­ni­nin­kai Ire­na Šliu­že­lie­nė, Vi­lius Šliu­že­lis ir Vi­ta­li­ja Kur­ti­nai­tie­nė.

Ati­den­giant skulp­tū­ras pa­si­ro­dė ug­nies ir šo­kio gru­pė "13".

Šven­tė­je gro­jo lie­tu­vių ir lat­vių gru­pės. Folkgru­pė "Jau­no Ja­niu or­kest­ris" (Lat­vi­ja) de­ri­no ro­ką, tra­di­ci­nę ir elekt­ro­ni­nę mu­zi­ką, o bal­tiš­ko­jo folk­me­ta­lo gru­pė "Ūka­no­se" pri­sta­tė se­ną­sias lie­tu­vių dai­nas, su­stip­rin­da­ma jų skam­be­sį sun­kes­nė­mis aran­žuo­tė­mis.

"Džiau­gia­mės ge­ra reak­ci­ja, ku­rios su­lau­kė­me, ir me­ni­nin­kai yra pa­ten­kin­ti", – sa­kė "Šiau­lių kraš­tui" Šiau­lių dai­lės mo­kyk­los mo­ky­to­ja Er­nes­ta Šim­kie­nė, ple­ne­ro-fes­ti­va­lio "Sau­lės stul­pai" ku­ra­to­rė.

Pir­ma­die­nį ug­nies skulp­tū­ros per­vež­tos į Šiau­lių dai­lės mo­kyk­los kie­me­lį.

"Vi­si ga­li atei­ti jų ap­žiū­rė­ti die­nos me­tu, kai mo­kyk­la dir­ba, – sa­kė E. Šim­kie­nė. – Iš šių skulp­tū­rų ga­li­ma bū­tų pra­dė­ti kur­ti lau­ko ga­le­ri­ją, alė­ją par­ke. Jos iš vi­daus ap­švie­čia­mos tam­pa ori­gi­na­liais švies­tu­vais. Tik alė­jai rei­kė­tų dau­giau skulp­tū­rų su­kur­ti."

E. Šim­kie­nė pa­si­da­li­jo, jog Jel­ga­va, pa­vyz­džiui, tu­ri to­kių skulp­tū­rų alė­ją. Ten še­še­rius me­tus ren­gia­mi ug­nies skulp­tū­rų fes­ti­va­liai. Lat­vių pa­vyz­dys ir įkvė­pė šiau­lie­čius. Pa­sak E. Šim­kie­nės, pro­jek­tas bus tę­sia­mas ir ki­tais me­tais.

Su­kur­to­se skulp­tū­ro­se in­terp­re­tuo­ja­ma sau­lės sim­bo­li­ka, o skulp­tū­rų vaiz­das, pri­me­nan­tis stul­pus, sie­ja­si su vals­ty­bės sim­bo­li­ka – Ge­di­mi­nai­čių stul­pais.

Šiau­lių įkū­ri­mo me­ti­nės mi­ni­mos rug­sė­jo 22-ąją – pa­gal Sau­lės mū­šio, su ku­rio var­du sie­ja­mas mies­to var­das, da­tą – 1236 me­tų rug­sė­jo 22-ąją.

Vil­mos SUN­GAI­LĖS nuo­tr.
Bal­tų jung­tu­vių ce­re­mo­ni­jo­je – jau­nie­ji.
Vil­mos SUN­GAI­LĖS nuo­tr.
Ly­gia­die­nio šven­tė­je pra­dė­ta šo­kio sū­ku­ry­je.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.