Leidinys – tarsi paminklas arkliui

Vilnius. 1916 m. S. Pilinkaus kolekcija.
Petras Kaminskas – šiaulietis šviesuolis, kolekcininkas – tęsia knygų – albumų iš savo ir kitų kolekcininkų rinkinių leidybą. Neseniai pasirodė jo sudarytas fotografijų albumas „Arkliai – didieji mūsų pagalbininkai. 1900–1945.“ Leidinys – tarsi paminklas arkliui.
Knyga suskirstyta į skyrius, kurie ir atspindi arklių vaidmenį prieškario Lietuvoje. Išleista 30 numeruotų egzempliorių.

Arkliai žemės ūkio darbuose. Pirmoji vaga – vyras spaudžia žagrę, o moteriškė vadelioja. Emocionalus ir informatyvus mūsų kaimo praeities vaizdelis. Aptvertas diendaržis, jau pakrypusi troba šiaudiniu stogu.

Nemažai fotografijų atspindi ir žemės ūkio pažangą: arimą ne žagrėmis, o plūgais, rugių, avižų pjovimą dvikinkiu agregatu, taip pat – sėjamoji ar keturiais arkliais tempiama kuliamoji mašina.

Arkliai mieste – jau kitokia informacija. Pirmiausia jie asocijuojasi su vežikais – lengvaisiais ir sunkiaisiais. Lengvieji vienkinkiais vežimais dardėdavo, veždami keleivius, o sunkieji dvikinkiais ratais pristatydavo prekes, paštą. Kaune iki 1929 m. kursavo arkliniai tramvajai (konkės), o kartais ir vietoj garvežiuko ar drezinos vagonus geležiniais bėgiais traukdavo arkliai.

Į brikeles ir fajetonus buvo kinkomi labiau prižiūrėti, rečiau prie sunkių ūkio darbų varomi bėriukai, demonstruojantys šeimininko prestižą, padėtį visuomenėje, pasiturintį gyvenimą.

Koks karys be žirgo?! Net Vokietijos kariuomenė Antrojo pasaulinio karo pradžioje daugiau buvo traukiama arklių nei variklių. Ir Lietuvos kariuomenė garsėjo gerai parengtais kavalerijos pulkais, kurių raiteliai šauniai pasirodydavo pratybose ir paraduose, bet Vilniaus vadavimo žygiuose neteko dalyvauti.

Knygoje gausu kariškų vaizdelių: karininkas ant žirgo, šaunūs husarai ir ulonai su savo kovos draugais, pasiruošimas paradui ar kovos žingsniu – į manevrus. Tokių nuotraukų kolekcininkų rinkiniuose susikaupė daug, nes dažnas Lietuvos kariuomenės kavaleristas fotografuodavosi su savo žirgais ir fotografijas ilgam prisiminimui siųsdavo tėvams, sužadėtinėms.

Įsimintini ir turgaviečių vaizdai, kur dominuoja arkliai ir vežimai. Arkliai nuleidę galvas iš prie snukių pririštų maišų žiaumoja avižas, žiemą apkloti pledais, vatinkomis.

Nemažai fotografijų rasta ir skyreliui „Sportas“: šuoliai per kliūtis, varžybose medinę sieną įveikianti ulonų kulkosvaidžių eskadrilė.

Akį patraukia ir originalus televizijos laidų vedėjo Sauliaus Pilinkaus pateiktas keturių režisuotų fotografijų ciklas su arkliais (1916 m.), kurį galima priskirti ir fotospektaklio žanrui: žirgas ir žmogus, žirgas troboje.

Leidinyje pateiktos 394 fotografijos, datuotos 1900–1945 metais, vaizduojančios arklius ir žmones įvairiausiose gyvenimo srityse. „Arkliai – didieji mūsų pagalbininkai“, – rašo knygos sudarytojas P. Kaminskas, dėkodamas dideliam būriui savo draugų kolekcininkų, kurių rinkinių fotografijos panaudotos knygoje.