Leidinį kolekcininkas skyrė naujamečiams atvirukams

Pet­ro KA­MINS­KO nuo­tr.
Svei­ki­ni­mas su 1909 me­tais (Bi­ru­tės ir Da­riaus Rai­lų ko­lek­ci­ja).
Šiau­lie­tis ko­lek­ci­nin­kas Pet­ras Ka­mins­kas 30 vie­ne­tų ti­ra­žu iš­lei­do lei­di­nį "Nau­jų­jų me­tų svei­ki­ni­mo at­vi­ru­kai 1906–1945".

Lei­di­ny­je su­rink­ti ir iš da­lies su­si­ste­min­ti 243 at­vi­ru­kai. Iš jų pen­kio­li­ka bu­vo iš­leis­ti Lie­tu­vo­je. Vie­to­var­džių ro­dyk­lė­je pa­mi­nė­tos konk­re­čios at­vi­ru­kų siun­ti­mo da­tos ir vie­to­vės. Lei­di­ny­je at­vi­ru­kai su­skirs­ty­ti į 29 se­ri­jas.

Pa­sak ko­lek­ci­nin­ko, nau­ja­mečiai at­vi­ru­kai, kaip ve­ly­ki­niai ir ka­lė­di­niai, dau­giau­siai bu­vo spaus­di­na­mi di­džio­sio­se už­sie­nio spaus­tu­vė­se, ant spau­dos kli­šių pri­de­dant lie­tu­viš­kus svei­ki­ni­mo teks­tus.

Lie­tu­vo­je iš­leis­tų nau­ja­mečių svei­ki­ni­mo at­vi­ru­kų la­bai ma­žai. Ži­no­miau­si to lai­ko­tar­pio lei­dė­jai bu­vo šiau­lie­čiai Liu­das Ja­ka­vi­čius-Lie­tu­va­nis (1871–1941) ir Šiau­lių kny­gy­no "Žie­das" sa­vi­nin­kas Fe­lik­sas Maks­vy­tis (1909–2008).

Apie F. Maks­vy­tį ("Tarp kny­gų", 2002 m., Nr. 12) ra­šė Al­man­tas Šli­vins­kas. Straips­ny­je "Neį­var­dy­tų at­vi­ru­kų lei­dė­jas" F. Maks­vy­tis pa­sa­ko­jo, kad 1942–1943 me­tais tuo­me­ti­nės mies­to spaus­tu­vės "Ast­ra" va­do­vai pa­siū­lė jam pra­tęs­ti anks­tes­nio kny­gi­nin­ko, vo­kie­čių įka­lin­to žy­do M. Ord­ma­no at­vi­ru­kų lei­dy­bą, nes spaus­tu­vė­je bu­vo li­ku­sios prieš­ka­ri­nės "Gra­fi­kos" spaus­tu­vės dai­li­nin­kų su­kur­tų at­vi­ru­kų li­tog­ra­fi­nės kli­šės.

Ka­dan­gi ka­ro me­tu vo­kiš­kų mar­kių la­bai ne­ver­ti­no, jis už­sa­kė iš­leis­ti apie 20 rū­šių įvai­rių pro­gi­nių spal­vo­tų at­vi­ru­kų (stan­dar­ti­nio ir tuo­met va­din­to "vi­zi­ti­nio" (da­bar do­va­nų at­vi­ru­ko) for­ma­to) su pa­pil­dy­tais svei­ki­ni­mo teks­tais – kiek­vie­ną – 5 tūks­tan­čių eg­zemp­lio­rių ti­ra­žu. Jis da­vė sa­vo po­pie­rių: bal­tą bei pi­ges­nį gels­vą.

Tai bu­vo įvai­rių svei­ki­ni­mo pro­gų at­vi­ru­kai: "Svei­ki­nu var­do die­noj", "Svei­ki su­kau­kę šv. Ka­lė­dų", "Svei­ki su­lau­kę Nau­jų­jų Me­tų" ir kt.

Ka­ro sui­ru­tė su­trik­dė jų pre­ky­bą ir pa­vy­ko iš­pla­tin­ti tik apie 40 pro­cen­tų už­sa­ky­to ti­ra­žo. Ar­tė­jant fron­tui, da­lį šių at­vi­ru­kų iš­ve­žė pas pa­žįs­ta­mą kny­gi­nin­ką, vie­nuo­lį Luo­kė­je – Ka­zi­mie­rą Du­naus­ką, o di­des­nė jų da­lis, lai­ky­ta kny­gy­no san­dė­ly­je prie na­mų, Vai­sių g. 26, bu­vo en­ka­vė­dis­tų su­de­gin­ta su vi­su kny­gy­no tur­tu ir L. Ja­ka­vi­čiaus gar­siu pa­li­ki­mu ant Sal­du­vės kal­no 1948 me­tais.

Ke­le­tą iš­bars­ty­tų šių at­vi­ru­kų dar par­ve­žė lei­dė­jas iš Luo­kės, bet dau­gu­ma pra­žu­vo.

"Po ke­le­tą jų šiuo me­tu yra ir "Auš­ros" mu­zie­ju­je, te­ko ma­ty­ti ir fi­lo­kar­tis­tų ko­lek­ci­jo­se. Ka­dan­gi ant jų ne­bu­vo nu­ro­dy­tas lei­dė­jas, mums tai bu­vo neį­min­ta mįs­lė."

P. Ka­mins­kas už su­teik­tą ga­li­my­bę pa­nau­do­ti at­vi­ru­kus lei­di­ny­je dė­kin­gas ko­lek­ci­nin­kams, at­vi­ru­kų sau­go­to­jams Vy­gin­tui Ali­šaus­kui, Eu­ge­ni­jui An­ta­nai­čiui, Gin­ta­rui Biels­kiui, To­mui Bir­žie­čiui, Čes­lo­vui Gal­kui, Ari­jui Ivaš­ke­vi­čiui, Rai­mun­dui Ju­ciui, Ro­lan­dui Juk­ne­vi­čiui, Ge­di­mi­nui Ka­mins­kui, Gin­ta­rui Ka­ra­le­vi­čiui, Aris­ti­dui Kil­du­šiui, Edi­tai Mil­da­žy­tei, Vy­tau­tui Na­vai­čiui, Bi­ru­tei ir Da­riui Rai­loms, Vy­čiui Ra­ma­naus­kui, Vy­te­niui Rim­kui, Ar­vy­dui Ske­riui, Kęs­tu­čiui Ka­ziui Šiau­ly­čiui, Al­man­tui Šli­vins­kui, Ri­mai To­to­rie­nei, Ka­zi­mie­rui Ur­be­liui, Va­lei Vins­laus­kie­nei, Li­nui Ža­liū­kui.

Lei­di­ny­je nau­ja­mečius at­vi­ru­kus ap­žvel­gia pro­fe­so­rius Vy­te­nis Rim­kus. Pa­sak pro­fe­so­riaus, nau­ja­mečiuo­se at­vi­ru­kuo­se tel­pa ir at­si­spin­di vi­sa gy­ve­ni­mo įvai­ro­vė, ge­res­nio, lai­min­ges­nio gy­ve­ni­mo sie­kiai.

Nau­ja­mečiai at­vi­ru­kai daž­nai su­ta­pa­ti­na­mi su Ka­lė­do­mis, jie ypač pa­pli­tę krikš­čio­niš­ka­ja­me pa­sau­ly­je – svei­ki­na ir re­li­gi­nės, ir vi­suo­me­ni­nės šven­tės pro­ga. Vien tik Nau­jie­ji Me­tai kaip šven­tė bu­vo Ta­ry­bų Są­jun­gos ateis­ti­nė­je pra­kti­ko­je, ta­čiau žmo­nės daž­nai sa­vo ran­ka pri­dė­da­vo Ka­lė­das.

Nau­ja­mečių at­vi­ru­kų kles­tė­ji­mas šiuo me­tu ge­ro­kai pri­ge­sęs, juos kei­čia įvai­raus dy­džio lanks­ti­nu­kai, svei­ki­ni­mai iš­ma­niai­siais te­le­fo­nais ir ki­ta.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.