Kuršėnų šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje pradėta beatifikacijos byla

Zigmas RIPINSKIO nuotr.
Beatifikacijos bylos nagrinėjimo posėdyje dalyvavo tribūnolo nariai – J. E. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, kleb., teol. lic. Saulius Paliūnas, kleb., teol. lic. Tomas Kedušis, kleb. mons. Vytautas Kadys ir notarė seselė Danutė Jonė Sakalauskaitė.
Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje spalio 13 dieną pradėtas neeilinis procesas – pradėta Dievo tarnų, kankinių – bažnyčios statytojo kunigo Vaclovo Dambrausko ir pasauliečio kataliko Kazimiero Pieškaus beatifikacijos byla. Beatifikacijos aktas laikomas žingsniu link palaimintojo kanonizacijos, kitaip tariant, katalikų bažnyčios mirusiojo pripažinimas buvus palaimintuoju.

Dar 2018 metais Šiaulių vyskupas J. E. Eugenijus Bartulis, gavęs Kuršėnų parapijos klebono monsinjoro Vytauto Kadžio laišką pradėti kunigo Vaclovo Dambrausko ir kataliko Kazimiero Pieškaus beatifikacijos bylą, laišku kreipėsi į Vatikaną, į Šventųjų skelbimo kongregaciją ir gavo atsakymą, kad nėra kliūčių beatifikacijos bylai svarstyti, laikantis visų atliekamų tyrimų, Šventųjų skelbimo bylose normų.

Kunigas Vaclovas Dambrauskas nuo 1925 metų buvo Kuršėnų klebonas. Kunigo iniciatyva ir rūpesčiu 1927–1933 metais Kuršėnuose buvo pastatyta Romos katalikų bažnyčia, tituluota Šv. Jono Krikštytojo vardu – ji stovi iki šiol. Inžinieriaus S. Gumeniuko suprojektuota bažnyčia konsekruota 1933 metų rugsėjo 29 dieną per Šv. Mykolo atlaidus Telšių vyskupo Justino Staugaičio.

Statant bažnyčią, energingas Kuršėnų klebonas tapo pačia ryškiausia figūra miesto gyvenime: aktyviai dalyvavo švietimo ir kultūrinėje veikloje, savo veikla tarsi simbolizuodamas ir bažnyčios padėtį, ir įtaką to meto visuomenėje. Ši veikla ir tapo viena pagrindinių jo mirties priežasčių.

Pagal skelbiamus duomenis, prasidėjus karui ir vokiečių lėktuvams numetus keletą bombų ant Kuršėnų, gyventojai, tarp jų ir kiti kunigai, išbėgo į kaimus, o kanauninkas Vaclovas Dambrauskas, nors kitų kunigų ir buvo raginamas bėgti, pasiliko miestelyje, teikė sužeistiesiems sakramentus, laidojo užmuštuosius, saugojo bažnyčią.

Kitą dieną klebonas kunigas Vaclovas Dambrauskas, kuriam už nuopelnus buvo suteiktas kanauninko titulas, su Ozbučių kaimo ūkininku Pieškumi, šeimininke Valerija Laikūnaite ir vargonininku Rokniu buvo bažnyčioje. Staiga ten įsiveržė ginkluoti Kuršėnų stribai bei vietos komunistė, juos visus išsivarė lauk ir nusivedė į Gruševskių parką. Parke prie nuo bombos sprogimo atsiradusios duobės Vaclovą Dambrauską ir Pieškų kankino ir sušaudė, o kitus paleido...

Nužudyto kunigo kūnas buvo iškastas ir 1941 metų birželio 30 dieną perlaidotas Kuršėnų bažnyčios šventoriuje.

Beatifikacijos bylos nagrinėjimo pirmame posėdyje dalyvavo sudaryto tribūnolo nariai – J. E. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, kleb., teol. lic. Saulius Paliūnas, kleb., teol. lic. Tomas Kedušis, notarė seselė Danutė Jonė Sakalauskaitė, klebonas Vytautas Kadys. Buvo perskaitytos tribūnolo narių priesaikos ir pradėta beatifikacijos byla. Kaip informavo kleb. mons. Vytautas Kadys, šis procesas gali užtrukti ne vienerius metus.

Po tribūnolo posėdžio buvo aukojamos Šv. Mišios, o po jų pagerbtas žuvusiųjų atminimas prie šventoriuje esančio Vaclovo Dambrausko kapo, giedotos giesmės, uždegtos žvakutės.