Kupolinių šventėje prie Žaliūkių malūno – trijų tautų tradicijos

Kristinos STEPONAVIČIŪTĖS nuotr.
Žaliūkių malūnininko sodyboje-muziejuje vyks Kupolinių šventė.

Birželio 23-iosios vakarą Šiauliuose, Žaliūkių malūnininko sodyboje-muziejuje, vyksiančioje Kupolinių šventėje skleisis net trijų tautų – lietuvių, ukrainiečių ir lenkų – tradicijos, papročiai ir muzika.

Pasak organizatorių, vasarvidžio šventė švenčiama ne tik baltų, bet ir kaimyninėse šalyse, yra daug panašių ritualų – žolynų rinkimas, vainikų pynimas ir tradicinių dainų, šlovinančių gamtos žydėjimo viršūnę, giedojimas. Šios tradicijos panašios ir Lenkijoje, ir Ukrainoje.

Šventę pradės svečiai iš Žemaitijos – liaudiškos muzikos atlikėjai ir papročių gaivintojai folkloro ansamblis „Spigėns“ iš Telšių.

Ukrainiečių tradicijoms atstovaus folkloro ansamblis „Lastyvočki“ – ukrainietes dainuoti liaudies dainas subūrė kolektyvo vadovė aktorė Olena Lastivka.

Lenkų alternatyvaus folkloro grupė „Daj ognia“ atvyks iš Krokuvos. Šios grupės muzika dažniausiai apibūdinama kaip „dark folk“ arba „alternatyvusis folkas“. Jų meninė kūryba vyksta „kaime, kurio niekada nebuvo“ – naudodami archajiškus instrumentus ir remdamiesi senu mitu apie žiemą užšąlančią Baltijos jūrą, jie semiasi įkvėpimo tiek iš lenkų, tiek iš skandinavų muzikos tradicijų.

Braidydami po rasą ir pajutę sūpuoklių magiją, Kupolinių dalyviai vakaros su bendrijos „Kelmės bočiai“ meno mėgėjų kolektyvais „Naktigone“ ir „Pavakariu“.

Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Botanikos sodo specialistai pasakos apie stebuklingas augalų savybes, pasidalys patirtimi, kaip auginti, rinkti, džiovinti, pinti ar vartoti, pamokys, ką gražaus galima padaryti iš vidurvasario žolynų.

Muziejininkai primena, kad kupolių vardu vadinami visi per Jonines pražydę mėlynos ir geltonos spalvos augalai. Tokių gėlių lietuvių tautosakoje priskaičiuojama net iki dvylikos rūšių.