Naujausios
1941 metų birželio 14–18 dienomis iš Lietuvos į Altajaus krašto stepes ir kalnus ištremti 7 278 žmonės, beveik pusė jų – 3 217 – vaikai ir paaugliai. 1942 metų vasarą 2 850 tremtinių iš Altajaus perkelti į Jakutiją, daugelis atsidūrė Lenos ir Janos upių deltose, Laptevų jūros pakrantėse – tolimiausiose ir atšiauriausiose tremties vietose.
Daugiausia buvo ištremta iš Kauno (1 024 asmenys), Šiaulių (878), Rokiškio (618), Utenos (542) apskričių.
Tarp 1941 metais ištremtų į Altajaus kraštą buvo 5 767 lietuviai (79,2 proc.), 945 žydai (12,9 proc.), 368 lenkai (5 proc.), 88 rusai, 8 vokiečiai, 2 baltarusiai, 76 asmenų tautybė nežinoma.
Daugiausiai ištremta valstiečių – 1 189, 405 mokytojai, 305 tarnautojai, 88 darbininkai, 76 kriminalinės ir pasienio policijos pareigūnai, 57 gydytojai ir kiti medicinos darbuotojai, 49 studentai, 43 amatininkai, 42 prekybininkai, 30 dvarininkų, po 10 karininkų, miškininkų, teisininkų, pašto tarnautojų ir menininkų, 8 agronomai, 6 dvasininkai (2 Romos katalikų kunigai, 4 rabinai), 6 inžinieriai, 5 žurnalistai, 2 geležinkelio tarnautojai ir veterinarai.
1941 metų birželio trėmimas buvo daugiausia gyvybių nusinešusi Lietuvos gyventojų deportacija. Iš 12 tūkstančių ištremtų žmonių tremties vietose žuvo daugiau nei 2,1 tūkstančio, apie 4 tūkstančių žmonių likimas nežinomas.
Knygoje aprašyta daugiau kaip 200 nustatytų Lietuvos gyventojų tremties ir kalinimo vietų, tremtinių kapinių Altajaus krašte ir Jakutijoje. Gausiai naudojami pirmą kartą publikuoti tremtinių ir politinių kalinių liudijimai, autentiškos tremtinių ir ekspedicijų į buvusias tremties vietas dalyvių nuotraukos, pateikiami tremtyje, lageriuose ir kalėjimuose Altajaus krašte bei Jakutijoje žuvusių Lietuvos gyventojų sąrašai. Knygos sudarytojas – LGGRTC istorikas Benas Navakauskas.
Tai – antroji serijos „Didžiosios tremtys“ knyga: 2018 metais išleista pirmoji knyga buvo skirta tremtims į Buriatiją.
