Naujausios
Instaliacija „Cardio“ kalba apie meno ir mokslo sankirtoje išryškėjantį dvilypumą ir dualumą, reprezentaciją ir interpretavimą. Jos kūrėjai: Agnė Matulevičiūtė, kompozitorė, meno doktorantė, Julius Kuršis, apšvietimo dizaineris, fotografas, Simona Vaškytė, floristė, si.MONA gėlių kambario įkūrėja. Mokslo konsultantė – vaikų kardiologė Loriana Kilaitė.
Instaliacija „Technoteologija” kelia klausimą, kaip toli žmogus gali nueiti siekdamas technologijomis palengvinti savo likimą, savojo „kryžiaus nešimą”? Domėdamasi technologijomis, jų raida, naujausiais išradimais ir pažanga, kūrėja Eglė Tamulytė kvestionuoja, ką reiškia būti žmogumi.
E. Tamulytė išgarsėjo naudodama kūrybinį pseudonimą Shaltmira, nuo pernai jį pakeitė į Aglaja Ray. Jos kūrybinę veiklą apima tapybos, grafikos darbų, videomeno, performansų kūrimas. E.Tamulytės atliekami meniniai tyrimai pristatomi personalinėse ir grupinėse parodose, festivaliuose Europos šalyse bei JAV.
Instaliacijos mokslo konsultantė – Karolina Rybačiauskaitė, filosofijos doktorantė Vilniaus universitete, baigusi dailės istorijos ir teorijos studijas Vilniaus dailės akademijoje.
Instaliacija „Multidimensija” veikia tarsi primityvusis kompiuteris. Instaliacijos kūrėjas – Paulius Markevičius, laisvai samdomas teatro ir kino aktorius, režisierius, MMLAB meno vadovas. Kuria spektaklius Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, Kauno nacionaliniame dramos teatre, teatre „Meno fortas“, Meno ir mokslo laboratorijoje, nepriklausomuose projektuose.
P. Markevičius 2018 metais apdovanotas LRKM Jaunojo kūrėjo premija, 2020 metais – Auksinio scenos kryžiaus laureatas.
Trys kinetinės ir šviečiančios instaliacijos patalpintos stiklinėje aikštės sienos dalyje per visus tris aukštus.
Instaliacijų atidarymo metu Prisikėlimo aikštės erdvė tapo mistine šiandienos šventykla – žiūrovai išvydo performatyvų įvykį „Analizuojant žvėrį“.
Performatyvus įvykis „Analizuojant žvėrį“ – naujausias menininkų Pauliaus Markevičiaus ir Barboros Šulniūtės kūrinys.
Pasirodymas sukurtas remiantis kelionių aplink Lietuvą dokumentinėmis inspiracijomis, analizuojant žvėrį, jo aplinką ir prigimtinį ritualo poreikį. Kūrėjai aplankė Lietuvos gyvenvietes, patyrusias didžiausius demografinius pokyčius per pastaruosius 10 metų. Stebėjo, kokie „žvėrys“ gyvena tose vietovėse. Leidosi ieškoti ir tikrų žvėrių Lietuvos nacionaliniuose parkuose.
Kūrėjams buvo svarbu, kokie žvėrys ten gyvena, kaip keičiasi jų prisitaikymo ypatybės išlikti, kieno gyvenamos teritorijos, ar ištisos rūšys – nyksta. Šis performatyvus įvykis yra tarpinė erdvė tarp spektaklio ir instaliacijos.
