Naujausios
Žydų vardai grįžo iš nebūties
Antradienį Joniškio Raudonojoje sinagogoje skambėjo žydų vardai. Tai – žmonių, nužudytų getuose arba žuvusių koncentracijos stovyklose, simbolinis pagerbimas, istorinės atminties sugrąžinimas.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Filmas apie geto teatrą
Lietuvoje jau kelerius metus organizuojama akcija „Vardai“, skirta sunaikintai žydų bendruomenei atminti, Joniškyje vyko pirmą kartą.
Renginys prasidėjo sinagogoje veikiančios Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus kilnojamosios parodos „Vilniaus geto afišos“ (iš žydų geto teatro) apžiūra ir meninio filmo „Vilniaus getas“ (režisierius Audrius Juzėnas) peržiūra.
Filmas atskleidžia Lietuvos žydų likimą Antrojo pasaulinio karo metais. Scenarijų pagal pasaulinę šlovę pelniusią dramą, pasakojančią apie nacių okupuotame Vilniuje veikusį unikalų Vilniaus geto teatrą, sukūrė garsus dramaturgas Jošua Sobolis.
Vardai iš nebūties
Po filmo Raudonojoje sinagogoje skambėjo į Šiaulių ir Kauno getus suvarytų Joniškio, Žagarės, Kriukų žydų pavardės. Iš archyvinių žydų muziejaus dokumentų, gyventojų surašymo duomenų išrašytus vardus tarė Istorijos ir kultūros muziejaus darbuotojai, kiti renginyje dalyvavę joniškiečiai.
Kiekvienas jų skaitė po puslapį vardų iš nebūties, žmonių, kurie galbūt dar patys, arba jų vaikai, anūkai galėjo dalyvauti šiandienos gyvenime.
Iš viso perskaityti keli šimtai vardų ir pavardžių. Žuvusiųjų atminimas pagerbtas tylos minute.
Prašė parvesti žydų vaiką
Padirvonių kaimo gyventoja, literatė Regina Briedytė, prieš skaitydama sąrašą, prisiminė savo santykį su skaudžia žydų istorija. Tėvas jai pasakojęs, kaip Joniškio žydai buvę varomi sušaudyti į Vilkiaušio mišką. Viena žydė ištiesė savo rankinę. Tačiau žmogus neėmė, negalėjo priglausti svetimo daikto, nors ir suprato, kad moteriai rankinė, ir visa, kas joje, nebebus reikalinga.
Praėjus nemažai laiko, kai žydų palaikai buvo perlaidojami, Regina Briedytė, tuo metu dar nedidelė mergaitė, išgirdusi istorijas apie gyvus užkastus žydų vaikus, prašydavusi mamos eiti ir parsivesti kurį nors jų namo.
„Nesuvokiau, kas yra mirtis, kad tie vaikai negalėjo išlikti gyvi,“ – pasakojo R. Briedytė.
Išgelbėjo geri žmonės
Joniškietę Ireną Gečienę žydų holokaustas palietė tiesiogiai. Moteris pasakojo, kad jos žydaitę mamą nuo žūties išgelbėjo geri žmonės. Kažkas įskundė policijai, kad lietuvių šeimoje „žydelka“, bet kunigas Teišerskis apgynė, sakydamas, kad ji tikra lietuvaitė.
Tačiau ne vienas jos artimųjų ir giminaičų buvo sušaudytas.
I. Gečienės pase buvo įrašyta, kad ji lietuvė.
„Kai 16 metų atvažiavau į Joniškį išsiimti paso, darbuotoja pasiūlė įrašyti būtent lietuvės tautybę, nes ką gali žinoti: o jeigu istorija pasikartos,“ – „Šiaulių kraštui“ pasakojo moteris.
1944 metais likviduojant Kauno ir Šiaulių žydų getus, dalis kalinių buvo nužudyti akcijų metų, kita dalis pateko į koncentracijos stovyklas, nacių įkurtas okupuotose teritorijose. Lietuvoje dar nėra sudarytas pilnas holokausto aukų sąrašas – didžioji dalis nužudytų žydų vardų iki šiol nežinomi.
Autorės nuotr.
PATIRTIS: Joniškietę Ireną Gečienę holokaustas palietė tiesiogiai – buvo nužudyti jos giminaičiai.
VARDAI: Nužudytų žydų vardus skaito muziejininkas Darius Vičas.
PRISIMINIMAS: Literatė Regina Briedytė pasakojo, kaip būdama dar vaikas, nesuvokdama mirties, išgirdusi, kad kai kurie žydų vaikai buvo užkasti gyvi, prašiusi mamos kurį nors jų parsivesti namo.