Naujausios
Žemės reforma baigiasi, bet kuolai tebevaikšto
Žemdirbys ilgus metus naudojasi žemės sklypu, joje iškerta krūmokšnius, ją aria, tręšia. Tačiau vieną pavasarį pamato sukaltus kito savininko kuolus. Apmaudu, bet valstybės žemė parduota arba išnuomota kitam savininkui. Nes žemės vertę per daugelį metų pakėlęs žmogus nesusitvarkė formalumų.
Apie šias ir kitas žemdirbių triūsą niekais paverčiančias klaidas praėjusį trečiadienį Kelmėje su žemdirbiais nuomonėmis dalijosi, juos konsultavo bei su rajono vadovais susitiko Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovai.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Konsultavo žemėtvarkos tarnyboje
Nuo ryto iki pietų svečiai iš sostinės žemdirbius konsultavo Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės skyriuje. Iš anksto užsiregistravę rajono gyventojai klausė, ką daryti, kai kyla ginčas dėl ribų su kaimynų sklypu, kai į jo sklypą įsiterpia kelias, kėlė kitas asmenines problemas. Konsultuotis kai kas atvažiavo net iš Kauno, nes kai jų rajone lankėsi tarnybos atstovai, dėl interesantų gausos nepavyko užsiregistruoti.
Pluoštą raštu pateiktų ūkininkų klausimų vilniečiams įteikė ir Savivaldybės atstovai. Į juos tikimasi atsakymų raštu.
Kadangi žemės grąžinimo ir valstybinės žemės pardavimo reikalai jau eina į pabaigą, ministerijos atstovai važinėja į visus Nacionalinės žemės tarnybos skyrius ir domisi, kaip sekasi. Į Kelmę atvyko Nacionalinės žemės tarnybos direktorė Daiva Gineikaitė, jos patarėjas Gintaras Jonas Furmanavičius bei žemės ūkio ministrės patarėjas Artūras Milašauskas.
Vienas ūkininkas žemę įdirba, kitas nuperka
Svečiai rajono vadovų klausė, kaip sekasi bendrauti su Žemės tarnybos Kelmės skyriumi. „Ir pasibarame, ir susitariame, – jiems atsakė Savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Juozas Rimkus. – Tačiau parduodant valstybės žemę, kuria laikinai naudojosi rajono žemdirbys, reikėtų daugiau informacijos. Žemdirbiui leidžiama naudotis valstybės žeme daug metų. Jis dirba, gerina sklypą, o vieną pavasarį randa sukaltus kito savininko kuolus. Apie tai, kad jo dirbamas sklypas bus parduodamas arba išnuomojamas, jam nė nepranešama. O reikėtų apie nuomą ar pardavimą pirmiausia informuoti tą žmogų, kuris žemę dirbo. Jeigu jis neparašys prašymo pirkti arba nuomotis, tik tuomet žemę patikėti kitam.“
Nacionalinės žemės tarnybos direktorė D. Gineikaitė atsakė, jog žemdirbiai, gavę žemės laikinam naudojimui, patys turėtų pasirūpinti, kad vėliau sklypas atitektų jiems, o ne kam nors kitam. Laikinas žemės naudojimas, tai naudojimas tol, kol žemę kas nors nupirks arba išsinuomos. Todėl ūkininkai, gavę žemės laikinam naudojimui, turėtų parašyti prašymą nuomai. Jeigu tokį prašymą bus parašę pirmieji, jie galės ir pirkti žemės sklypą. Kitu atveju pirmenybės jis neturi. Sklypas gali būti parduodamas ir kitam ūkininkui, nors jame krūmokšnius išrovė, sklypą sutvarkė laikinas naudotojas.
Sustabdytas valstybės žemės pardavimas
Rajono meras Vaclovas Andrulis kėlė į ūkininkų žemę įsiterpusių valstybinės žemės plotų klausimą. Ūkininkai norėtų tą žemę nupirkti. Tačiau šalia sklypo „nupaišomas“ kelias – ir žemė neparduodama. Traktuojama kaip galimas atskiras sklypas, nes prie jo yra privažiavimas. O ūkininkams labai nepatogūs tokie intarpai.
Kliūtis išspręsti problemą dar ir tai, kad šiuo metu vėl sustabdytas valstybinės žemės pardavimas. Meras peradresavo ūkininkų klausimą, kodėl sustabdytas valstybinės žemės pardavimas, Žemės tarnybos atstovams.
„ Sklypai neparduodami, nes dar nėra šimtu procentų baigtas nuosavybės grąžinimas. Kai žemė šimtu procentų bus grąžinta visiems savininkams, tuomet bus galima parduoti likusius žemės sklypus“, – sakė D. Gineikaitė.
Savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė pasakojo, jog kai kurie žemės dar neatgavę savininkai yra problemiški. Pavyzdžiui, Tytuvėnuose žemės dar neatgavę 3 gyventojai. Suformuojama 40 sklypų, bet nė vienas jiems netinka. Suformuoji sklypus kitoje vietoje – vėl netinka. Sklypus būtų galima parduoti aukcionuose, nes iš užsienio grįžta jaunų šeimų, jos nori statyti namus.
Ministerijos atstovai atsakė, jog tokiu atveju, kai sklypų suformuojama daugiau negu yra žemės neatgavusių pretendentų, jie gali rinktis iš kelių variantų. Jeigu nė vienas netinka, tuomet sumokama kompensacija už žemę pinigais. Daugiau pasiūlymų nebūtina teikti.
O aukcionus bus galima rengti, kai vėl bus galima parduoti valstybės žemę.
Žemė visuomenės poreikiams
Rajono meras V. Andrulis klausė, kaip elgtis, kai žemę reikia paimti visuomenės poreikiams. Pavyzdžiui, reikia plėsti kapines. Žemės savininkai užsiprašo didžiules sumas. Kartais net 100 tūkstančių už hektarą. Tiek mokėti Savivaldybė negali. Už mažiau savininkas neparduoda. Jeigu paimsi be jo sutikimo, savininkas kreipsis į teismą. Procedūros gali užsitęsti kelerius metus.
„Visuomenės poreikiams žemę paimti galima. Nesvarbu, kad vyksta teismai. Ginčas juose vyksta tik dėl pinigų sumos, ne dėl pačios žemės“, – atsakė svečiai iš sostinės.
Jeigu ginčas dėl sklypo ribų vyksta tarp kaimynų, problemą gali išspręsti geodeziniai matavimai. Tačiau pasitaiko atvejų, kai gyventojas jau atlikęs geodezinius matavimus, įregistravęs sklypą registrų centre, ir staiga paaiškėja, jog per siauras kelias, jį reikia paplatinti žmogaus sklypo sąskaita.
Pasak mero, tokių problemų dažniausiai kyla kolektyviniuose soduose. Žmogus išsipirkęs sklypą, sutvarkęs visus formalumus ir nusprendžiama, jog arą ar du reikia atiduoti keliui. Sklypo savininkas nuskriaudžiamas. Praranda dalį sklypo ir iš naujo privalo tvarkyti visus formalumus, kurie nemažai kainuoja. Kartais tenka griauti net tvoras.
Pasak atstovų iš sostinės, Žemės ūkio ministerijos pozicija, jog sodų gyventojų turimi planai prilygsta projektams, tačiau su tuo sutikti nenori Aplinkos ministerija. Jeigu tiesiant vandentiekį ar kitas komunikacijas teks rengti naujus kolektyvinių sodų sklypų planus, tie žmonės, kurie susitvarkę visus formalumus, turės mokėti iš naujo.
Nesusikalbėjimo esama ne tik tarp šių ministerijų. Susisiekimo ministerija taip pat tiesdama kelius yra linkusi pažeisti sklypų savininkų interesus.
Vienas namas – dvi kadastrinės vietovės
Susitikime kelta problema, kai, tikslinant sklypų ribas, gyvenamasis namas atsiduria vienoje, o ūkinis pastatas – kitoje seniūnijoje. Kartais net namą riba padalija pusiau. O vieno savininko tas pats žemės sklypas gana dažnai atsiduria keliose seniūnijose.
Pasak svečių, tuomet ribas reikia dar kartą tikslinti.
Praeityje padarytos žemėtvarkos klaidos dabar sugrįžta bumerangu. Privatūs sklypai įsikiša į gatvę arba atvirkščiai.
Pasidžiaugta tik tuo, jog Kelmės rajone nėra apleistų žemių. Didžioji valstybinės žemės dalis jau privatizuota, likę tik maži sklypeliai.
Tytuvėnų krašte žemė derlingesnė, todėl ūkininkai ten verčiasi žemdirbyste, Užvenčio krašte – prastesnė, todėl ten labiau išvystyta gyvulininkystė.
Reforma beveik baigta
Kaip pranešė Nacionalinės žemės tarnybos Viešųjuų ryšių tarnybos vadovas Audrius Gelžinis, Kelmės rajone žemės reformos darbai iki šių metų spalio 1 dienos jau buvo beveik baigti. Piliečių nuosavybės teisės rajono kaimiškose vietovėse atkurtos 99,99 procento. Kelmėje ir Užventyje reforma baigta 100 procentų, Tytuvėnuose – 99,79 procento.
Asmeninio ūkio žemės (vadinamų „trihektarininkų“) įteisinimas rajone baigtas 99,85 procento. Šiais rodikliais Kelmės rajonas lenkia Lietuvos vidurkį ir yra tarp pirmaujančių.
Lietuvoje kaimo vietovėse nuosavybė atkurta 99,7 procento, miestuose – 88,4 procento, o asmeninio ūkio žemės įteisinimas siekia 98 procentus.
100 procentų nuosavybės teisių atkūrimas baigtas 33 iš 103 Lietuvos miestų ir miestelių. Mažiau kaip 90 procentų nuosavybės teisės atkurtos tik keturiolikoje šalies miestų.
Blogiausia situacija Trakų (nuosavybės teisės atkurtos tik 38,4 procento į piliečių prašymuose nurodytą plotą), Pabradės (47,3 procento), Baltosios Vokės (48,8 procento), Vilniaus (49 procentai ir Ramygalos (69,7 procento) miestuose.
„Mėgindami įteisinti naudojamą žemę, sudaryti pirkimo-pardavimo arba nuomos sutartis su gyventojais, mūsų specialistai dažnai susiduria su keistoka problema: kai kurie asmenys vengia įsiteisinti asmeninio ūkio žemę, nes nenori prarasti turimų lengvatų arba išmokų ir įgyti turto“,– pasakoja D. Gineikaitė.
Autorės nuotr.
DOVANA: Nacionalinės žemės tarnybos direktorė Daiva Gineikaitė įteikė rajono merui Vaclovui Andruliui ir Savivaldybės administracijos direktorei Irenai Sirusienei įrėmintą Kelmės rajono kadastrinės vietovės žemėlapį.
ATSAKYMAI: Žemės ūkio ministrės patarėjas Artūras Milašauskas (iš kairės), Nacionalinės žemės tarnybos direktorė Daiva Gineikaitė ir jos patarėjas Gintaras Jonas Furmanavičius atsakė į Savivaldybės darbuotojų klausimus.