Naujausios
Atidarė stadioną ir pagerbė sporto entuziastą
Festivalis prasidėjo iškilmingai – po šv. Mišių Naujosios Žagarės Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje prie Žagarės dvaro rūmų pakelta festivalio vėliava. Sveikindami susirinkusiuosius Šiaulių vyskupas Darius Trijonis, Seimo narė Vaida Aleknavičienė, rajono vadovai ir pagrindinių festivalio organizatorių atstovai pabrėžė bendrystės svarbą, kvietė saugoti miesto istoriją, perduoti tradicijas ateities kartoms ir puoselėti tai, kuo Žagarė išsiskiria visoje Lietuvoje.
Vienu svarbiausių šių metų festivalio akcentų tapo rekonstruoto Žagarės stadiono atidarymas. Daugiau kaip prieš šimtmetį įrengta sporto erdvė atgimė naujam gyvenimui – buvo atnaujinta futbolo aikštė, bėgimo takai, lengvosios atletikos sektorius, įrengtos tribūnos, apšvietimas, žaidėjų suoleliai ir visa šiuolaikinius reikalavimus atitinkanti infrastruktūra. Virš 765 tūkst. eurų vertės projektas suteiks galimybę stadione rengti aukštesnio lygio varžybas ir užtikrinti patogias sąlygas sportininkams bei žiūrovams.
Emocingiausia stadiono atidarymo akimirka tapo ilgamečio sporto puoselėtojo, sporto klubo „Žvelgaitis“ prezidento Vytauto Pakatiliaus pagerbimas. Daugelį metų savo laiką, energiją ir širdį Žagarės futbolui skyręs žmogus apie jam rengiamą staigmeną nežinojo iki paskutinės minutės. Prie stadiono atidengtas kalvio nukaldintas simbolinis krėslas – tiksli jo namuose esančio krėslo kopija. Netikėtumo sujaudintas V. Pakatilius sunkiai rinko žodžius, o vėliau dėkojo visiems, prisidėjusiems prie stadiono atnaujinimo ir sporto puoselėjimo Žagarėje.
Žygis upės dugnu
Festivalis šiemet pasiūlė ir visiškai naujų patirčių. Bene didžiausiu atradimu tapo organizacijos „Žagarės laisvamaniai“ surengtas žygis Švėtės upės dugnu. Vedami gido Žygimanto Ruškio dalyviai leidosi į pusvalandžio kelionę. Vandens daug kur tebuvo iki pusės blauzdų, todėl žygis virto ne ekstremaliu išbandymu, o smagia pažintimi su upe ir jos gyvybe.
Brisdami žygeiviai klausėsi pasakojimų apie Švėtės gamtą, dolomito atodangas, nykstančius vietinius vėžius, upės pakrantes saugančius gluosnius ir trykštančius šaltinius. Netikėtumų taip pat netrūko – vienoje vietoje laukė saldainiais vaišinantys gyventojai, kitur kanklėmis grojo gyvąja kaliause persirengusi Roma Stankienė, dar kitur buvo galima apžiūrėti originalų žaginį ar paragauti sūrio su vyšnių uogiene tiesiog upės viduryje. Šis žygis tapo puikiu pavyzdžiu, kaip paprasta gamtinė erdvė gali virsti įsimintina kultūrine patirtimi.
Dėmesys žydų paveldui
Šių metų festivalio programoje svarbi vieta skirta ir Žagarės žydų istoriniam paveldui. Atidarymo vakarą prie dvaro rūmų skambėjo klezmerių muzika, kultūros centro moterų choras atliko bene žinomiausią žydų dainą „Hava Nagila“, o vilniečių grupė „Rakija Klezmer Band“ pakvietė į muzikinę kelionę po litvakų kultūrą. Žydiškos muzikos skambesys priminė laikus, kai Žagarėje gyveno gausi žydų bendruomenė, palikusi ryškų pėdsaką miesto istorijoje. Susidomėjimo taip pat sulaukė kultūros centro įrengtas arbatos salonas, skirtas iš Žagarės kilusiam arbatos magnatui Vulfui Vysockiui.
Penktadienio vakarą Žagarės sinagogoje vyko edukacija apie vieną seniausių žydų religinių instrumentų – šofarą, kurią vedė Tadas Daujotas (šofaras, pučiamasis instrumentas iš gyvūno rago), o muzikos kūriniais papildė penktos kartos muzikantas iš ukrainos Yevgenii Musijets (bajanas). Dalyviai ne tik sužinojo šofaro istoriją ir reikšmę, bet ir patys galėjo pamėginti išgauti garsus iš įvairių ragų. Vakaro kulminacija tapo operos solisto Rafailo Karpio ir pianisto Dariaus Mažinto koncertas „Operos zaptė“, kuriame klasikinė muzika susiliejo su vasariška festivalio atmosfera ir verdamos vyšnių uogienės aromatu.
Sugrįžo žirgų varžybos
Kaip ir kasmet, gausų būrį smalsuolių sutraukė tradicinis kaliausių plaukimas Švėtės upe. Žiūrovai taip pat džiaugėsi jau dešimtą kartą vykusiu senovinių automobilių paradu, jų estafetėmis bei pasirodymais hipodrome.
Į Žagarę po ilgos pertraukos sugrįžo ir jojimo varžybos, kurias inicijavo Joniškio jojimo klubas. Raiteliai varžėsi net septyniuose konkūruose, demonstruodami meistriškumą su ristūnais, žemaitukais ir poniais.
Rekreacinėje zonoje prie Žvelgaičių ežero pirmą kartą festivalio istorijoje dangų raižė Lietuvos akrobatinio skraidymo grupės „ANBO“ lėktuvai.Preciziški pilotų manevrai tapo vienu įspūdingiausių savaitgalio reginių. Čia taip pat pažinimo erdvėje buvo diskutuojama apie gamtą – invazines rūšis, vyko saugomų teritorijų produkto ženklo turėtojų mugė, edukacijos.
Vyšnių nebuvo gausu
Amatų mugėje lankytojai ieškojo vyšnių, kurių dėl permainingų orų šiemet nebuvo gausu. Ūkininkai pasakojo, kad dalį derliaus sugadino lietūs, todėl vyšnių kilogramas kainavo nuo keturių iki šešių eurų. Tačiau mugėje netrūko vyšnių uogienių, želė, kitų gardėsių bei tautodailininkų dirbinių. Pirmą kartą festivalyje surengtas ir bagažinių turgus, kuriame žmonės prekiavo nebereikalingais, tačiau dar naudojamais daiktais.
Festivalio kultūrinė programa šiemet buvo itin turtinga. Žagarės dvare pristatyta kraštietės neurologės ir psichoterapeutės Gintarės Aukselės knyga „Lrezidentė“, o šiuolaikinio meno mėgėjai galėjo aplankyti Evaldo Janso parodą „Po tuo pačiu dangumi“, filmų programą „Etnografija“ bei naują galeriją „Tiltas“, įrengtą po pagrindiniu tiltu per Švėtės upę. Joje eksponuoti Beno Šarkos darbai dar kartą priminė, kad menas gali atrasti netikėčiausias erdves.
Vakarinėje koncertų programoje prie Žvelgaičių ežero netrūko žinomų atlikėjų.
