Naujausios
Žagarės lėlės jau turi savo knygą
Joniškietė tautodailininkė Aušra Petrauskienė, prieš beveik dvi dešimtis metų pradėjusi siūti lėles savo vaikams, vėliau – jomis prekiauti mugėse, įkūrusi lėlių namus Žagarėje, išleido ir savo amato herojėms skirtą knygą „Miestelis, kuriame gyvena lėlės“. Šeštadienį knyga teatrališkai pristatyta Žagarės dvaro rūmuose.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Mįslingasis „bubolis“
Renginio pradžioje Žagarės regioninio parko direktorius Mindaugas Balčiūnas atskleidė iškalbingą detalę: kai Kultūros sostinei skirtoje Kultūros ministerijoje vykusioje spaudos konferencijoje buvo pristatomi visi šių metų renginiai, daugiausia žurnalistų klausimų sulaukta būtent apie lėlių knygos pristatymą.
„Į vieną klausimą negalėjau atsakyti. Kas yra tas „bubolis“?“ – susirinkusius suintrigavo M. Balčiūnas.
Tautodailininkė Aušra Petrauskienė pasakojo pirmą kartą šį žodį išgirdusi iš žagarietės Onutės Korsakienės. Senolė juo vadino savo vaikystės žaislą – iš medžiagos susuktą ir ant pagaliuko užmautą galvytę su užrišta skiaute, atstojusia skarelę. „Bubolis“ neturėjo nei rankų, nei kojų, ir veidelis būdavęs tik paprastas apskritimas be akių, nosies ar burnos.
Lėlės iš tešlos ir iš šaknų
Kita vietos senolė Adelė Koverienė knygos autorei papasakojo vieną tiksliausių Žagarės lėlės vaizdų: ji būdavo siuvama iš medžiagos, kokios seno rūbo rankovės ar skiautės, papuošiama pakulų plaukais, bruožai išdažomi anglimi, kartais vietoje akių prisiuvamos sagos.
Žagarietė šviesuolė, buvusi mokytoja Romualda Vaitkienė, kurią Aušra Petrauskienė vadina savo knygos mama, knygoje prisimena savo gamintas kimštines lėlytes, vadintas „kukulaičiais“, ji taip pat išsaugojo ir savo anūkės Godos, kurios lūpomis leidinyje ir pasakojama istorija, kadaise siūtą skudurinę lėlę. Ji taip pat pateikė porą lėlėms skirtų dainų.
Dalia Pukienė knygos autorei papasakojo apie vaikystėje lėles atstojusį tabako augalą, kurį sodindavo iš Kaliningrado atsikėlę gyventi kaimynai. Išrovusios ir nudaužiusios žemes, mergaitės ilgas augalo šaknis pindavo kaip lėlės kasas.
Knygoje užsimenama, kad tada, kai žmonės neturėjo pinigų gražioms lėlėms, jas kepdavo vaikams iš paprastos miltų tešlos, supindavo, susukdavo iš šiaudų, žolių, o Sibire surišdavo iš „šimtasiūlės“ gabalo.
Porcelianinė lėlė
Seniausios prabangios lėlės būdavo pasiūtos iš medžiagos su pritvirtinta porcelianine galva. Tokią lėlę savo namuose kaip giminės relikviją saugoja žagariečiai Virginija ir Pranas Rakickai. Ją kadaise žaidimų ir įvairių rungčių šventėje Naryškinų dvare laimėjo ir iš pačios dvarininkaitės rankų gavo šviesaus atminimo giminaitė Zuza Rakickaitė.
O Nijolė Buzienė matomoje vietoje namuose laiko prieš keturis dešimtmečius dovanų gautą jau tų laikų suvenyrinių lėlių porą.
Knygoje gausu pačios Aušros Petrauskienės rankomis sukurtų ir kolekcinių lėlių bei tautinių rūbų fotografijų, pristatoma ir šio krašto audėja Juzefa Lapinskienė, kurios audiniai dera etnografiniams lėlių rūbams, bei tautodailininkas Dalius Udrakis, išdrožęs lėlės lovelę.
Leidinyje nemažai istorinės medžiagos. Knyga, pasirodžiusi etninių regionų metais, kaip tik pasakoja apie Šiaurės vakarų Aukštaitijos krašto lėles.
Visą lėlių istoriją papasakoti mergaitės Godos akimis pasiūlė iš Žagarės kilęs pedagogas, literatas Egidijus Žiedas.
Tautiniai rūbai – spalvingi
Pristatyme šio regiono rūbais vilkėjęs Žagarės kultūros centro darbuotojas ir pedagogas Andrius Petkauskas priminė, kad lietuvių tautinių rūbų kostiumas pagal regionus Lietuvos liaudies kultūros centro pastangomis buvo tiksliai atkurtas tik kiek daugiau kaip prieš dešimtmetį. O apskritai lietuvių tautiniai rūbai pripažinti spalvingiausiais Europoje.
Šio krašto rūbus ir šokius pademonstravo ir Skaistgirio šokių kolektyvas, į taktą ploti ragino stepą šokusi knygos autorės dukra Daiva, o Algimanto Raudonikio meno mokyklos Žagarės filialo lėlių teatro „Žagarės vyšniukas“ vaikai (vadovė Orinta Orlickienė) suvaidino spektaklio ištrauką.
Knygą redagavo jos „tėvu“ pavadintas iš Žagarės kilęs literatas Egidijus Žiedas, dizainą kūrė taip pat kraštietė Vita Grigutytė.
Autorės nuotr.
KNYGA: Knygoje pasakojama Žagarės lėlių istorija.
SUMANYMAS: Pripažinta lėlininkė Aušra Petrauskienė ne tik siuva lėles, bet ir sumanė apie jas išleisti knygą, papildytą istorine medžiaga.
ŠOKIS: Renginį papildė lėlininkės dukros atliekamas kaliausės šokis.
PATARĖJAS: Daug patarimų autorei davęs ir mergaitės Godos personažą sukurti pasiūlęs „knygos tėvas“ Egidijus Žiedas.
LĖLĖS: Renginyje buvo ir siūtų, ir keptų lėlių.
DOVANA: Knygos autorė Aušra Petrauskienė sulaukė dovanos – lėlės–segės.