Naujausios
Užgavėnių repeticija – su kaukėmis ir blynais
Žarėnų (Šiaulių r.) kaimo bendruomenėje nusprendė Užgavėnių kaukes daryti iš anksto – bus ne laikas, kai jau reikės vyti žiemą. Kartu nusprendė prisiminti iš amžių glūdumos pasiekusius papročius, pasidalinti jau patirtais savais įspūdžiais.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Kaukė turi būti patogi
Žarėniškiai buvo susirinkę drauge daryti kaukių, kad po jomis galėtų paslėpti veidus ateinantį antradienį šurmuliuosiančiose Užgavėnėse.
Nusprendė kaukes darytis iš medžiagos. Jos atraižų į kaimo bendruomenės namus susinešė, kokių namuose aptiko. Daugiausiai jų radosi įsigytų iš prekiautojų dėvėtais drabužiais.
Dirbdami mokėsi vieni iš kitų. Patarinėjo vienas kitam.
Kaukę paprasčiausia pasidaryti iš megztinio rankovės. Tereikia nutrumpinti, jei per ilga, iškirpti skylutes, kad būtų, pro kur žiūrėti. Tik medžiaga gali graužti veidą.
Sigita Butvydienė, Žarėnuose gyvenanti Šakynos kultūros centro direktorė, patarė ryškios medžiagos juostomis apsiūti būsimosios kaukės akis. Taip būsią efektingiau. Ryškiai raudona ar kitokios spalvos kaukė – gražiau. Tiks kumpa nosis, dar ir apgamą verta nupiešti.
Iš pagalvės ir užvalkaliuko gali išeiti kiškio kaukė. Ją darančioji paskubėjo nukirpti likusią medžiagos skiautę, nors iš jos galėjo padaryti „plaukus“. Būtų gražiau.
Kitos betriūsiančios S. Butvydienės klausė, kodėl nepadarė tokios kaukės burnos, kad penki blynai tilptų? Juk jais vaišinti bei vaišintis – sena Užgavėnių tradicija, nenykstanti ir dabar.
Kuo kaukės bus gražios, kuo juokingos ar baisios – priklauso nuo kiekvieno ją darančiojo fantazijos.
S. Butvydienė pasakojo, jog vienais metais jie kaukes darėsi iš popieriaus, lipalu. Tada buvo bėdų, nes persirengėliai, iš lauko įėję į trobą, sušyla, veidai suprakaituoja – skruostai vos ne kruvini buvo.
„Mes jaunystėje vandeniniais dažais nuspalvindavome veidus, užsidėdavome skarelę, kepurę atvirkščiai, ragus dar padarydavome“, – mena Šakynos parapijos klebonas Jordanas Urbonas.
„Kaukė turi būti patogi. Jei nepatogi – valandą pavaikščioji ir jau neturi, kur dėtis“, – sako nuolatinis Užgavėnių linksmybių dalyvis Rimantas Mickevičius. Jis su kartono išlenkta kauke atsikišusiomis ausimis atlaikęs trejas Užgavėnes. Ir niekas jo neatpažindavę.
Patiria daug įspūdžių
Kaukės pasidarytos – Užgavėnių išvakarėse nebereikės rūpintis, iš kur jas gauti. O kad žarėniškiai persirengėliais ir šiemet eis – nėra abejonių. Juk jau daug metų keliauja.
Žarėnuose eina į mokyklą, į parduotuvę – jau žino, kur juos tikrai įleis. Aplankę savąjį kaimą, važiuoja į Šakyną – nueina į seniūniją, ambulatoriją, parduotuvę. Po to pasuka į Piktuižius. Perėję šį kaimą, susirenka jo bendruomenės namuose būriu suvalgyti visoje kelionėje gautų Užgavėnių blynų.
Anksčiau aplankydavo kiekvieną trobą, bet iš šalčio įėjus į šiltą patalpą, iš jos – į šaltį, ir taip daug kartų, ne vienas tokios išvykos dalyvis susirgdavo. Po to būdavo ketinama po gyvenamuosius namus nebevaikščioti. Bet ateidavo kitos Užgavėnės – ir vėl būdavo sukama pas gyventojus. Juk žmonės persirengėlių laukia. Ypač garbaus amžiaus. Pernai užėjo pas vienus senukus – kokie jie buvo patenkinti...
Užgavėnės visada palieka neišdildomų įspūdžių.
Keliauti automobiliais per Užgavėnes žarėniškiai nemėgsta. Važiuoja rogėmis arba ratais – priklauso nuo to, kokia žiema.
Kartą, išvažiuojant iš vieno kiemo, arklys, išsigandęs žvangučių, pasibaidė – persirengėlės iš ratų iškrito. Yra buvę, jog kartą grįžo, o muzikantas prie ratų prišalęs.
Ko tik nėra buvę...
Blynai – pagrindinis patiekalas
Kunigas Jordanas Urbonas žarėniškiams kalbėjo apie iš senovės mus pasiekusius papročius, apie gavėnios, prasidedančios tuoj po Užgavėnių, pasninką. Seniau jis trukdavo septynias savaites, o dabar, Bažnyčios nurodymu, – bent penktadieniais. Tada vengiama bet kokios mėsos.
„Sužinojome, kokį skanų maistą per gavėnią galime valgyti. O juk norime „kūdintis“, norime būti gražios“, – po klebono pasakojimo aiškino S. Butvydienė.
Bendrame pokalbyje buvo minimos kanapinė, sėmeninė, grybai, bulvės, agurkai...
„Aš verdu cibulynę. Pelenų dieną pasitaisau“, – sakė kunigas J. Urbonas.
Kadangi žarėniškiai ir jų svečiai susirinko ruoštis Užgavėnėms, tai kaip be blynų – pagrindinio jų patiekalo? Tuo labiau kad Roma Dobrovolskienė, pagrindinė bendruomenės šeimininkė, vis ragina: atšals – nebebus taip skanu.
Blynai buvo tikrai skanūs. Bulviniai ir miltiniai.
Autoriaus nuotr.
PAGALBA: Kaukė turi būti patogi ją užsidėjusiam.
DIRBTUVĖ: Žarėniškiai, ant stalo susidėję atsineštas medžiagos skiautes, kibo į darbą.
KAUKĖ: Būsimajai persirengėlei į pagalbą atėjo Birutė Skuodienė (kairėje).
ATIDA: Darbuojasi šalia Žarėnų gyvenanti Laima Steponavičienė.
PROGA: Užgavėnių kaukę turės ir Šakynos parapijos klebonas Jordanas Urbonas.
BENDRAMINČIAI: Darbas baigtas – kaukėmis jau galima pasidžiaugti drauge.
REPETICIJA: Blynų bus skanaujama ir per Užgavėnes.
ŠEIMININKĖ: Roma Dobrovolskienė vaišių paruošia įvairiems bendruomenės renginiams.