Naujausios
Vaizdinė medžiaga pamokoms
Prieš keletą metų buvo uždaryta Liolių seniūnijos Gailių pagrindinė mokykla. Iš pradžių pastatas patikėtas bendruomenei. Paskui jį perėmė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, ketinusi atokioje gyvenvietėje steigti jaunimo socializacijos centrą.
Gailių mokykloje buvo kraštotyros muziejėlis. Tačiau iš jo eksponatų Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė tvirtina gavusi tik likučius. Ir tai jie į muziejų atkeliavo tik seniūnės Ramintos Kazlauskienės akylumo dėka. Seniūnė sumanė išgelbėti bent tai, kas liko iš mokyklos muziejėlio.
Gailių bendruomenės pirmininkė Vilma Ivoškienė pasakoja, jog uždarius mokyklą, bent kelis kartus buvo išlaužtos tai vienos, tai kitos pastato durys. Buvusi mokykla apvogta. Išnešta ir daug muziejaus eksponatų.
Toks pavyzdys – ne vienintelis rajone. Kitur eksponatus išsineša iš darbo išėję mokytojai, nes būtent jie savo asmenine iniciatyva ir savo laiku juos surinko.
Gailių pamoką išmoko Liolių pagrindinės mokyklos direktorius Audrius Dzimidas. Šiemet uždarytas šiai mokyklai priklausantis Maironių skyrius, kuriame taip pat buvo kraštotyros muziejėlis. Direktorius pasirūpino, kad eksponatai būtų parvežti į Liolius ir papildytų Liolių pagrindinės mokyklos kraštotyros muziejaus ekspoziciją.
„Istorijos ir kai kurių kitų dalykų mokytojai muziejuje veda pamokas. Eksponatai tarnauja kaip krašto istoriją liudijanti vaizdinė medžiaga“, – tvirtino direktorius.
Neseniai uždarius Vidsodžio pagrindinę mokyklą, jame buvusius muziejaus eksponatus ketinta atiduoti Kelmės krašto muziejui ir šio muziejaus Šaukėnų filialui. Tačiau muziejai eksponatų nesulaukė. Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė tvirtina, jog eksponatus nusprendė pasilikti Vidsodžio kaimo bendruomenė. Jeigu tinkamai juos laikys ir eksponuos, seni daiktai liudys krašto istoriją. Jeigu laikys sandėlyje, jie praras savo vertę.
Taip atsitiko Minupių kaimo bendruomenei. Bendruomenė buvo įsikūrusi uždarytoje pradinėje mokykloje. Joje įrengtas ir nedidelis patrauklus muziejėlis, kuriam eksponatus, kaip tvirtina bendruomenės pirmininkė Eurika Drungilienė, surinko patys bendruomenės nariai.
Deja, mokyklos pastatas buvo nugriautas. Bendruomenei ir daugiafunkciam centrui pastatyta modulinių namelių. Patalpų muziejui neužtenka. Todėl eksponatai glaudžiasi parduotuvės sandėlyje. Bendruomenė viliasi, jog vėliau, patalpos padidės, ir atsiras vietos ekspozicijai.
Muziejus – bendruomenės pasididžiavimas
Šimtametės, bet jau seniai uždarytos mokyklos pastate Žalpių kaimo bendruomenė pati įkūrė muziejų, kuris traukia miestelio svečius.
„Kadangi mokykla Žalpiuose buvo pastatyta Kazimiero Ralio iniciatyva, švenčiant jos šimtmetį, kilo mintis įamžinti Žalpių krašto šviesuolius, – apie muziejaus pradžią pasakoja bibliotekininkė, bendruomenės pirmininkė ir muziejaus vadovė Alina Žalandauskienė. – Mūsų apylinkėse Antkapinio kaime gimė pirmasis Homero kūrinių vertėjas į lietuvių kalbą Jeronimas Ralys. Kazimieras Ralys žinomas kaip Lietuvos steigiamojo Seimo narys, politinis veikėjas, švietėjas, rašytojas ir publicistas, pasirašinėdavęs Vargovaikio slapyvardžiu. Kraštą garsino 20 naujų vargonų Lietuvoje pastatęs kanklių, vargonų ir net sklandytuvo meistras Jonas Garalevičius, žinoma dailininkė Romualda Verygaitė.“
Bendruomenės pirmininkė susisiekė su dar gyvais Žalpių krašto šviesuolių giminaičiais, kurie padovanojo muziejui eksponatų. Daug padėjo J. Garalevičiaus sesers anūkė Kelmėje gyvenanti mokytoja Michalina Klimašauskienė, Žalpiuose gyvenanti jos sesuo Danutė Nacienė, Kazimiero Ralio vaikai Ramunė, Eimutis ir Dobilas, gyvenantys Kaune.
Krašto istoriją liudijančių eksponatų padovanojo ir vietos gyventojai.
Dabar Žalpių muziejų dažnai lanko rajono mokiniai, atvyksta ir iš kitų Lietuvos mokyklų.
Galbūt vien eksponatai taip nesudomintų jaunimo, jeigu ne edukacinė veikla. Prieš porą metų įkurta ir autentiška tarpukario mokyklos klasė. Tokia klasė dar buvo gyva 92 metų vietos gyventojos Teresės Ralienės atmintyje. Ji turėjo net 1938 metų mokyklos mokinių nuotrauką. Tuo metu Žalpiuose mokėsi 110 mokinių.
Atvykę mokiniai, senjorai, Trečiojo amžiaus universiteto studentai, vietos gyventojų giminės ir kiti miestelio svečiai turi progos sudalyvauti autentiškoje A. Žalandauskienės vedamoje tarpukario pamokoje, kuri prasideda ir baigiasi malda, turi kitus tam laikotarpiui būdingus elementus.
„Gali rasti ir „aukso grūdą“
Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė sako, jog muziejų lankomumui daug įtakos turi jų pasiekiamumas. Atokiose kaimo vietovėse muziejai lankytojus domina, kai rengiama kokia nors unikali edukacija arba, kai muziejus turi savo specifiką.
Pavyzdžiui, Ušnėnuose esantis Povilo Višinskio memorialinis muziejus. Kito tokio Lietuvoje nėra.
Užventyje muziejus savaip įdomus, nes čia išlikę daug dalykų susijusių su rašytoja Šatrijos Ragana: liepų alėja, jos kambarys sename dvare. Svarbus ir Nepriklausomybės akto signataro Jono Smilgevičiaus palikimas, tiek materialūs dalykai – unikalūs, tarpukario ūkį liudijantys pastatai, surinkti dokumentai ir kita medžiaga.
„Mokyklų muziejų eksponatai ir jų gyvavimas dažniausiai priklauso nuo entuziastų, kurie juos įkūrė. Nelieka entuziastų, nelieka ir kam rūpintis eksponatais, už juos atsakyti, – įsitikinusi D. Žalpienė. – Jeigu eksponatai patenka pas mus, kartais tarp jų galima rasti unikaliausių perliukų, kurie spindės tarsi aukso gabaliukai Kelmės krašto muziejaus ekspozicijose“.
