Naujausios
REZONANSAS
Už labdarą tenka susimokėti
Praėjusią savaitę išspausdinus straipsnį „Vargstantiems pagalbos ranką tiesia samariečiai“, į publikaciją atsiliepė kelios Pamūšio kaimo gyventojos (redakcijai pavardės žinomos). Pašnekovės pranešė, kad už duodamą labdarą jos dalytojos reikalauja pinigų.
Stanislava VIČAITĖ
stanislava@skrastas.lt
Už drabužį prašoma iki lito
Moterys pasakojo, kad atvežtus į Pamūšį drabužius vietos samariečių vadovė Janina Gegieckienė pardavinėja už pinigus. Už drabužį ima arba 50 centų arba litą.
Pamūšietės teigė iš J. Gegieckienės išgirdusios, jog pinigai imami tam, kad būtų galima užmokėti vairuotojui, parvežančiui labdarą. Samarietė žadėjusi parvežti ir baldų. Bet jų panorę remiamieji taip pat buvo perspėti: už baldus teks taip pat kažkiek mokėti.
Moterys sakė nesuprantančios — kokia labdara, jei už ją reikia mokėti? Jų nuomone, jei jau duodama, tai viskas — dovanai.
Redakcijos pašnekovės teigė apie J. Gegieckienės „biznį“ norėjusios įspėti Samariečių paramos punkto koordinatorę V. Petrevičienę, tačiau nerado jos telefono numerio.
Kad Pamūšio samariečių būrelio veikloje galbūt nėra viskas gražu, parodė ir po publikacijos internete pasipylę komentarai. Kai kurie iš jų buvo itin kategoriški.
Pinigai — tai auka
Pamūšio samariečių būrelio vadovė Janina Gegieckienė neslėpė, jog iš tikrųjų už dalijamus drabužius prašo pinigų. Tačiau ne dėl savo „biznio“. O tam, kad galėtų sumokėti labdarą į kaimą parvežusiam vairuotojui.
Vairuotoją, kuris turi lengvojo automobilio priekabą, moteris teigė samdžiusi porą kartų. Ir kaskart jam už benziną užmokėjusi po 50 litų iš savo kišenės. Ne kartą ir pati yra vežusi labdarą. J. Gegieckienė sakė, jog pinigų už sunaudotą kurą dar nesusirinkusi.
Pamūšietė dar pridūrė: kad už labdarą galima prašyti pinigų, kurie paskui bus panaudoti sumokėti už degalus, yra sutarta su Lietuvos samariečių bendrijos Pakruojo skyriaus vadove Janina Dirbanauskiene.
Pastarosios teigimu, pinigai renkami ne už labdarą — tai auka samariečiams. Nes jokių lėšų samariečiams niekas neskiria. Už surinktus pinigus, pavyzdžiui, jau liepos pradžioje Pamūšyje ketinama surengti samariečių stovyklą „už dyką“. Kitas organizacijos renginys vyks liepos pabaigoje Pakruojyje.
„Mes, samariečiai, dirbame už “už dyką“. Visi kažką aukojame. Savo laiką, pinigus, atostogas“, — sakė J. Dirbanauskienė, nesuprasdama, kodėl niekam neužkliūva kitokios aukos, tokios, kaip tikinčiųjų aukos kunigams.
Pakruojo samariečių vadovei skaudu, jog žmonės „ir prie gulinčio akmens stengiasi prisikabinti:
„Juk vieni kitiems turime padėti. Trūksta geranoriškumo“.
Vikipedijoje labdaros sąvoka apibūdinama taip: „tai — savanoriška, nesavanaudiška asmens, žmogaus, organizacijų veikla, aukojant kokias nors vertybes, suteikiant išteklių. Labdaros teikėjų paramos teikimas yra pagrįstas laisva valia ir neatlygintinas“.
PARAMA: Į paramos punktą Pakruojyje žmonės veltui atneša įvairiausių daiktų, reikalingų sunkiau besiverčiantiems.
AUKA: Pakruojo rajono samariečių vadovė Janina Dirbanauskienė Pamūšio būrelio narių prašomus pinigus vadina auka labdaringai dirbančiai organizacijai.
Autorės nuotr.