
Naujausios
Pasak V. Barkausko, trys dešimtys akcijoje dalyvavusių Lietuvos ūkininkų drauge su Lenkijos, Latvijos, Čekijos , Slovakijos žemdirbiais Europos parlamentui davė suprasti, kad jie nėra antrarūšiai ir reikalavo, jog tiesioginės išmokos būtų vienodos visų ES šalių ūkininkams.
Dar 2002 metais Europos sąjungos Vadovų taryba įsipareigojo iki 2013 metų suvienodinti tiesiogines išmokas žemdirbiams. Tačiau ateina 2020 – ieji metai, o išmokos kaip skyrėsi taip skiriasi. 2019 metų pabaigoje Lietuvos ūkininkai gaus 196 eurus už hektarą. Tuo tarpu Nyderlandų ūkininkams skiriama po 403 eurus už hektarą, Belgijos – 386 eurus.
Lietuva pagal tiesioginių išmokų dydį žemdirbiams Europos šalyse yra trečia nuo galo. Žemdirbiai gauna 181 eurą už hektarą, ES vidurkis – 266 eurai.
Europos Komisija žada, jog 2027 metais Lietuvos žemdirbiams mokamos tiesioginės išmokos pasieks 80 proc. ES vidurkio.
"Skaudžiausia, jog Kaimo plėtros programoje 2020 – 2027 metų laikotarpiui numatyta skirti 1,241 mlrd. eurų, tai yra 26 proc. mažiau negu praėjusiame laikotarpyje", – "Šiaulių kraštui" sakė V. Barkauskas.
Briuselyje, prie Europos parlamento susirinkę Lietuvos ir dar keleto anksčiau minėtų šalių ūkininkai įteikė Europos Komisijai reikalavimus padidinti išmokas tiek, kad jos nebūtų mažesnės už ES vidurkį. Reikalauja nemažinti Kaimo plėtros programos, supaprastinti paramos ūkininkams teikimo sąlygas, daugiau dėmesio skirti jauniesiems ūkininkams.
Prie Lietuvos ūkininkų delegacijos prisijungė ir Briuselyje tuo metu lankęsis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda bei Europos parlamento narys Bronis Ropė.
