Tytuvėnuose pasveikinti 79 Jonai ir Janinos

Tytuvėnuose pasveikinti 79 Jonai ir Janinos

Tytuvėnuose pasveikinti 79 Jonai ir Janinos

Antradienį, Joninių išvakarėse, po Tytuvėnus važinėjo vežimas, prikrautas ąžuolo vainikų. Šalia važnyčiotojo armoniką virkdė muzikantas. Tytuvėnų kultūros centro „Ožkašilio“ lėlių teatro artistai bei jų vadovė Andrėja Gričiutė apėjo visus kiemus, kur gyvena Jonai ir Janinos — net 79. Vyriausiajam — 101 metai, jauniausiajam — ketveri.

Regina MUSNECKIENĖ

reginamus@skrastas.lt

Pritrūko vainikų

Važnyčiotojas Steponas Vaičiulis savo arkliuku ąžuolo vainikus ir muzikantą pradėjo vežioti nuo dešimtos valandos. Jaunieji vaidintojai, iš anksto susidarę maršrutą, pradėjo kelionę nuo miestelio pakraščio.

Apie vidurdienį sveikintojų laukėme Skogalio gatvėje, pas aštuoniasdešimtmetį Joną Vaičiūną. Jonas vardija šį pasaulį pernai palikusius Jonus. Penki iškeliavo. Šiemet — du. O mažų Jonukų randasi vis mažiau. Jonų mažėja.

Gatve atidarda vežimas. Šalia jo pulkas merginų, su vainikais ant galvų, ir jaunuolių traukia dainas. Suguža į Vaičiūnų kiemą. Jonui uždeda ąžuolo vainiką, linki stiprybės. Dainuoja jam skirtą dainą. Žmogus maloniai nustebintas. Paprastai jį sveikindavo žmona, vaikai ir giminaičiai. O čia gražus miestelio jaunimas pagerbė! Tik jaunystėje mena, kad svetimi kartais ąžuolų vainiką prie namo durų prikaldavo, taip Joną pagerbdami.

Palinkėję gerų metų ir sveikatos pulkas jaunimo traukia toliau. Apeis dar kelias gatves ir darys pertrauką. Pritrūko vainikų. Teks keliauti į Ožkašilį. Nuo to šilo pavadinimo kilo ir lėlių teatro vardas. Ožkašilyje auga daug ąžuolų. Berniukai atsargiai paskabys apačioje augančių šakelių, mergaitės pripins vainikų.

Svarbiausia dėmesys

Sveikinimų organizatorė Andrėja Gričiūtė, grįžusi darbuotis į savo gimtinę — Tytuvėnus, nusprendė padaryti staigmeną Jonams ir Janinoms. Jos pačios mama — Janina, o šimtametis senelis — Jonas. Pradėjus domėtis, paaiškėjo, kad jų Tytuvėnų mieste — 79 iš 2800 gyventojų. „Nusprendėme, kad dovana bus pačių pinti vainikai ir daina, — pasakojo Andrėja. — Vainikus pynėme senu papročiu — sekmadienį. Mus pamokė Janina Gvildienė, per kelias minutes nupinanti vainiką. Tik važnyčiotojui atsilyginti pažadėjo seniūnija.“

Vienam šimtas vieneri, kitam — ketveri

Važiuojame pas vyriausiąjį ir jauniausiąjį Tytuvėnų Jonus. Joną Gričių randame besiilsintį. Gal negaluoja? „Esu sveikas, — patikina šimto vienerių metų vyras. — Čėso turiu, tai ir gulinėju.“

Senolis apsirengia, pasiima vainiką, kurį jau anksčiau uždėjo sveikintojai, ir eina į kiemą fotografuotis. 1909 metais gimęs ir daug vargo patyręs žmogus atrodo guvus. Kaip pavyko išsilaikyti tokiam stipriam?

Jonas sako stengęsis nesinervinti dėl niekų. Dėl smulkmenų neišgyventi. Tik kai neteko sūnų, skaudėjo širdį. Net tremties šimtametis nelaiko vargu. Darbo nebijojęs. Mokėjęs ir siuvėjo, ir batsiuvio, ir kalvio, ir staliaus amatus. Tytuvėnuose aukštaitis Jonas apsistojo, kai grįžo iš tremties. Čia kūrėsi durpių įmonė. Reikėjo darbininkų — tad lengviau buvo prisiregistruoti.

Miestelio centre gyvena jauniausias Tytuvėnų Jonas Latvys — ketverių Jonukas.

ŠIMTAMETIS: Tytuvėniškis Jonas Gričius jau švenčia 101-ąsias savo gyvenimo Jonines.

JONUKAS: Jonukui Latviui tėvai Jono vardą parinko, nes Jonas — jo senelis. Šalia jo sesutė Gintarė.

 

SVEIKINTOJAI: Joninių išvakarėse pulkas „Ožkašilio“ lėlių teatro artistų vaikščiojo po miestelį sveikindami Jonus ir Janinas.

PAGARBA: Jaunimo pagarbos sulaukė ir 81 metų tytuvėniškis Jonas Vaičiūnas. Šalia jo (kairėje) atrakcijos sumanytoja Andrėja Gričiūtė.

Autorės nuotr.