Naujausios
Tėvynę myli netriukšmingai
Žeimelio (Pakruojo rajonas) vidurinės mokyklos fizikos ir informatikos mokytojas Saulius Žilinskas vos prasidėjus Sąjūdžio judėjimui savo darbo kabinete pasikabino draugo iš gipso išlietą Vytį. Patriotiškai nusiteikęs mokytojas meilės savam kraštui ir mokslui pasisėmė iš tėvų bei senelių ir daug metų ją dalina mokiniams. Ne vienas jo ruoštas jaunuolis tapo olimpiadų laimėtojais, pasirinko fiziko arba informatiko kelią.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Atranda talentų
Fizikos ir informatikos mokytoją Saulių Žilinską puikiai pažįsta Žeimelio ir apylinkių žmonės. Kelis dešimtmečius mokykloje dirbantis pedagogas išugdė ne vieną puikų fiziką, informatiką. Su vienu jų, fizikos mokslų daktaru Liudu Tuminu, iki šių dienų bendrauja kaip kolegos. Buvęs auklėtinis padeda kurti naują mokyklos svetainės projektą.
Mokytoją džiugina Juozas Voronenka, jau išvykęs programavimo studijuoti į užsienį, kol kas dar mokyklos suole sėdintis Kąstytis Chainauskas, Aukštaitijos regiono jaunųjų programuotojų konkurse laimėjęs trečią vietą. Mokytojo nuomone, vaikinas – tikras talentas, jis jau praėjusiais metais būdamas vienuoliktokas galėjo laikyti valstybinį egzaminą.
Savarankiškas darbas duoda puikių rezultatų
Kadangi nedidelėje mokykloje informatikų grupė nesusirenka (jai reikia bent 7 mokinių) su keliais vaikais dirbama savarankiškai. Su mokiniais raštu sudaroma sutartis, susitinkama kartą per savaitę, užduotys pateikiamos internetu.
„Nesu matęs geresnių pasiekimų nei dirbant savarankiškai, – nustebina mokytojas ir priduria: – kalbu apie ypač gabius ir atsakingus mokinius. Dirbdami ne grupėje jie pasirenka savo tempą, režimą.“
Prabilęs apie skirtingų gebėjimų vaikus, adaptavimą Saulius Žilinskas atvirai sako: „Tai – problema; visi žino, bet apsimeta, kad jos nėra. Prie vaiko, kuris mokosi pagal adaptuotą programą, reikia nuolat dirbti. Tada nukenčia kiti. Ypač gabūs mokiniai irgi yra su specifiniais poreikiais, nes su jais negali dirbti vidutiniu tempu.“
Pedagogo nuomone, norint ugdyti įvairių poreikių vaikus vienoje klasėje, reikia kelių mokytojų. Vakarų šalyse taip ir yra. „Šachmatais simultaną gali žaisti tik šachmatininkas didmeistris. Mūsų sąlygomis klasėje su įvairių gebėjimų vaikais sėkmingai dirbti gali tik pedagogas didmeistris,“ – sako mokytojas.
S. Žilinskas įsitikinęs, kad pedagogika iš visų sričių keičiasi bene mažiausiai. Žemės ūkyje per kelias dešimtis metų imta dirbti technika, kuri neatpažįstamai skiriasi nuo turėtos seniau, naudojamos naujos technologijos. Mokymo procese, nors ir atsirado naujos technologijos, vis tiek panašu – mokytojas kalba mokiniui.
Pedagoginiai vardai nereikalingi
Progresyvus mokytojas mano, kad neteisingas yra mokinių skirstymas į klases pagal amžių.
„Vaikai vystosi ir bręsta nevienodai. Todėl to paties dalyko viename lygmenyje gali mokytis skirtingo amžiaus mokiniai. Užsienyje yra mokyklų, kur galima rinktis, per kiek laiko išeisi tam tikros disciplinos kursą,“ – aiškina S. Žilinskas.
Fizikos mokytojas metodininkas ir informatikos vyresnysis mokytojas įsitikinęs, kad pedagogų vardai nereikalingi. O kaipgi algos dydis, juk jis priklauso nuo kvalifikacijos?
„Vertinti reikia pagal rezultatus. Kas mokykloje juos parodo? Vaikų pasiekimai, egzaminai. Atlikus tyrimą vargu ar aiškiai galima būtų atskirti, kuriuos mokinius lavina pegagogai su vardais ir be jų, – sako Saulius Žilinskas ir su šypsena rėžia: – Apskritai, mokytojams, sulaukusiems 50 metų, reiktų išeiti iš mokyklos.“
Pašnekovas savo mintį paaiškina: žmogus turi nuolat atsinaujinti, keistis. Fizika nuo 1972-ų metų, kai pradėjo dirbti, jam buvo tapusi rutina. Informatiką pedagogas pradėjo dėstyti gerokai vėliau, tik 1999 metais baigęs šias studijas. Buvo stimulas, kažkas naujo.
O vaikams ypač reikia gyvybingumo, kaitos, užsiėmimų. Šiuolaikinė karta, anot S. Žilinsko, vienu metu daro kelis darbus: klausosi mokytojo ir maigo mobilųjį telefoną. Jaunesni mokiniai sunkiai susikaupia, nenori ruošti namų darbų. Fizikos ir informatikos mokytojas namų darbų užduoda, bet nerašo pažymių. Rašo pliusus, kurie prisideda vertinant kontrolinį darbą.
Senelis buvo autoritetas
Saulius Žilinskas pedagogo keliu pasuko neatsitiktinai. Jo teta, mamos sesuo, irgi mokytoja. Senelis iš mamos pusės mažam Sauliui buvo didelis autoritetas. Kai kiti kaimo jaunuoliai pliekdavo kortomis, jiedu rymodavo prie šachmatų lentos.
Mokytojo seneliai buvo 1863 metų sukilimo dalyviai, ištremti į Saratovo guberniją. Grįžę įsikūrė Pakruojo rajone kaime simboliniu pavadinimu – Tremtiniai. Antano Smetonos laikais senelis gavo 16 hektarų žemės.
Šeimos galva buvo labai išsilavinęs žmogus, iš šešių vaikų keturis siuntė į mokslus. Kaimo žmonės, kuriems atrodė, kad žemę dirbti mokslų nereikia, nelabai jį suprato.
Namuose buvo labai daug knygų. Iš senelio Saulius išgirdo apie Darių ir Girėną, klausydavosi močiutės skaitomų lietuvių poetų eilių. Kartą ji iš po išvaizdaus paveikslo ištraukė ir anūkams parodė slepiamą Vytį.
Tėvynę galima mylėti netriukšmingai
„Patriotizmas buvo savaime suprantamas dalykas. Važiavau į Baltijos kelią. Atgimimo pradžioje pirmasis mokykloje savo kabinete, vietoje, kur būta Lenino portreto, pasikabinau draugo iš gipso nulipdytą Vytį. Dar tą senovišką, su žirgu nuleista uodega,– šypsosi Žeimelio vidurinės mokyklos mokytojas.
Saulius Žilinskas sako, kad Tėvynę galima mylėti netriukšmingai – dirbant savo šaliai, nešiojant širdyje.
Jis ir emigracijos nesieja su Tėvynės meile–nemeile. Paties mokytojo du vaikai išvyko iš Lietuvos į JAV. Bet jie dalyvauja bendruomenėje, ten mini Vasario 16-ąją, kitas valstybės šventes.
Autorės nuotr.
NUOMONĖ: Fizikos mokytojas metodininkas ir informatikos vyresnysis mokytojas Saulius Žilinskas įsitikinęs, kad pedagogų vardai nereikalingi, vertinti darbą teisingiausia pagal rezultatus.
KELIAS: Saulius Žilinskas pedagogo keliu pasuko neatsitiktinai: jo teta, mamos sesuo, irgi buvo mokytoja.