Statyti Katedrą širdyje

Sta­ty­ti Ka­ted­rą šir­dy­je

Tre­čia­die­nį Kel­mės spe­cia­lio­jo­je mo­kyk­lo­je su­reng­tas su­si­ti­ki­mas su su Juo­zu Val­čiu­ku – tei­si­nin­ku, mo­ky­to­ju ir dės­ty­to­ju, 2011 me­tais da­ly­va­vu­siu pro­jek­te „Mi­si­ja – Si­bi­ras“.

Sve­čias sa­kė at­vy­kęs pa­si­da­lin­ti pa­sta­rų­jų še­še­rių me­tų sa­vo ke­liu, pa­skai­tą pa­va­di­no „Tei­sės ir pa­rei­gos“. J. Val­čiu­kas lin­kė­jo vi­siems sta­ty­ti sa­vo šir­dy­je Ka­ted­rą, kaip to pa­ties pa­va­di­ni­mo dra­mo­je ra­šė Jus­ti­nas Mar­cin­ke­vi­čius.

Da­lia KAR­PA­VI­ČIE­NĖ

daliak@skrastas.lt

„Ma­no pa­sta­rų­jų še­še­rių me­tų ke­lias bu­vo ypa­tin­gas. Ir sun­kus, ir leng­vas. La­bai daug „pa­krau­nan­tis“. Ug­dan­tis, mo­kan­tis da­lin­tis su ki­tu žmo­gu­mi. Lei­džian­tis su­pras­ti, kad mes ne po vie­ną gy­ve­na­me, o bend­ruo­me­nė­je“, – su­si­ti­ki­mą pra­dė­jo tei­si­nin­kas, mo­ky­to­jas ir dės­ty­to­jas Juo­zas Val­čiu­kas.

Bū­da­mas tei­si­nin­kas, sve­čias pa­skai­tą pa­va­di­no „Tei­sės ir pa­rei­gos“. Ta­čiau apie sa­vo iš­si­la­vi­ni­mą, dar­bą J. Val­čiu­kas ne­kal­bė­jo. Pra­ne­šė­jas ap­žvel­gė sa­vo pa­tir­tis, lei­du­sias iš­lais­vė­ti uni­ka­lia­me „Mi­si­jo­je – Si­bi­ras“ pro­jek­te – ke­lio­nė­je į to­li­mą­ją Toms­ko sri­tį.

Juo­zas Val­čiu­kas 2011 me­tų va­sa­rą su bū­riu jau­nų žmo­nių iš­vy­ko į Si­bi­rą, pir­miau­sia no­rė­da­mas pa­žin­ti sa­vo is­to­ri­ją, vals­ty­bės praei­tį, pri­si­lies­ti tie­sio­giai prie bu­vu­sios Lie­tu­vos, iš­reikš­ti jai pa­gar­bą. Dar – pa­sta­ty­ti kry­žių iš­trem­tiems ir vi­siems lai­kams li­ku­sie­siems Si­bi­re.

„Ne­ga­li šiaip sau, kaip tu­ris­tas va­žiuo­ti ke­lis tūks­tan­čius ki­lo­met­rų“, – sa­kė Juo­zas Val­čiu­kas.

Si­bi­ras pa­tei­kė daug staig­me­nų, ne­ti­kė­tu­mų. Pa­sak J. Val­čiu­ko, jei ne pa­ty­ręs va­do­vas Gin­tau­tas Alek­na, iš to­li­mo­jo kraš­to var­gu ar kas bū­tų su­grį­žęs. Ša­lia bu­vo meš­kos, gy­va­tės, spie­čiai uo­dų ir ki­to­kių ne­gai­les­tin­gai var­gi­nan­čių vabz­džių. Rei­kė­jo mo­kė­ti sau­go­ti sa­ve ir ke­lio­nės drau­gus.

Iš ke­liau­to­jų ke­lio­nė pa­rei­ka­la­vo daug iš­tver­mės, jė­gų. Vien kup­ri­nė svė­rė apie 30 ki­log­ra­mų, daug ki­lo­met­rų te­ko įveik­ti pės­čio­mis.

Lie­tu­vių gru­pė tu­rė­jo aiš­kius tiks­lus – su­tvar­ky­ti ka­pi­nes, pa­bend­rau­ti su Si­bi­re li­ku­siais tau­tie­čiais. J. Val­čiu­kas džiau­gė­si, jog pa­vy­ko įgy­ven­din­ti abu tiks­lus.

„Mi­si­ja – Si­bi­ras“ da­ly­viai ra­do ir pa­gal ga­li­my­bes su­tvar­kė miš­kuo­se esan­čias aš­tuo­ne­rias ka­pi­nes. „Ži­no­ma, me­di­nės tvo­re­lės ar kry­žiai – lai­ki­ni, tik sim­bo­li­ka. Bet mes ne­sa­me lai­ki­ni, kaip ir mū­sų pa­sa­ko­ji­mas. Kuo dau­giau žmo­nių pri­si­lie­čia sa­vo min­ti­mis ir aki­mis ir vė­liau apie tai kal­ba grį­žę į Lie­tu­vą, tuo il­giau is­to­ri­ja gy­va“, – įsi­ti­ki­nęs Juo­zas Val­čiu­kas.

Sve­čias pa­sa­ko­jo, kaip mi­si­jos da­ly­viai su­si­ti­ko su Si­bi­re gy­ve­nan­čiu lie­tu­viu. Sy­kį su­stab­dę pa­ke­lei­vin­gą ma­ši­ną, vai­ruo­to­jo pa­pra­šė pa­vež­ti iki ki­tų ka­pi­nių. Ka­dan­gi ma­ši­na bu­vo di­de­lė, til­po vi­si ke­liau­to­jai. Vai­ruo­to­jas pa­si­tei­ra­vo, ar tik ke­liau­to­jai ne­bus iš Es­ti­jos. „Iš­gir­dęs, jog iš Lie­tu­vos, žmo­gus pra­dė­jo dre­bė­ti, net vei­do spal­vą pa­kei­tė. Bet nie­ko ne­pa­sa­kė. Nu­ve­žęs iki ka­pi­nių, iš­vy­ko. Ta­čiau ma­nęs ne­pa­lei­do min­tis, jog dar su­grįš“, – pri­si­mi­ni­mais da­li­jo­si Juo­zas Val­čiu­kas.

Taip ir at­si­ti­ko. Si­bi­rie­tis grį­žo su tri­jų lit­rų stik­lai­niu agur­kų vie­no­je ran­ko­je ir pluoš­te­lių nuo­trau­kų, do­ku­men­tų – ki­to­je. Pa­si­ro­do, to žmo­gaus, var­du Vik­to­ras, tė­vas bu­vo lie­tu­vis.

Prieš iš­vyks­tant, Vik­to­ras pa­pra­šė J. Val­čiu­ko su­ras­ti Lie­tu­vo­je jo tė­vo ka­pą. Il­gai ieš­ko­jęs, su­ra­do, pra­dė­jo fo­tog­ra­fuo­ti. Lem­tin­go at­si­tik­ti­nu­mo dė­ka, Anykš­čių ka­pi­nė­se bu­vo vie­ti­nis žmo­gus, ku­ris pa­sa­kė, jog si­bi­rie­tis čia, Lie­tu­vo­je, tu­ri ir se­se­rį, ir bro­lį. „Vik­to­ras su žmo­na po pus­me­čio at­skri­do į mū­sų ša­lį, su­si­ti­ko ar­ti­miau­sius žmo­nes. To­kia ir tu­ri bū­ti „Mi­si­ja – Si­bi­ras“, – sa­kė mi­si­jos da­ly­vis.

Apie Juo­zą Val­čiu­ką

Juo­zas Val­čiu­kas – dės­ty­to­jas, tei­si­nin­kas, vi­suo­me­nės vei­kė­jas, „Mi­si­ja Si­bi­ras 2011“ da­ly­vis, 2013 me­tais pel­nęs My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to me­tų dės­ty­to­jo var­dą, tre­jus me­tus iš ei­lės no­mi­nuo­tas Mei­lės Luk­šie­nės pre­mi­jai, Pra­no Do­vy­dai­čio pre­mi­jos lau­rea­tas. Dok­to­ran­tas, Ly­gi­na­mo­sios tei­sės sri­ty­je sta­ža­vę­sis Ang­li­jos, Pran­cū­zi­jos, Da­ni­jos, Olan­di­jos ir Jor­da­ni­jos Ka­ra­lys­tės uni­ver­si­te­tuo­se.

Sve­čias sa­kė, jog jo tė­vas ki­lęs iš Kel­mės, ma­ma – kau­nie­tė. To­dėl sa­ve api­bū­di­no kaip iš dvie­jų ly­gių da­lių su­dė­tą že­mai­tį ir se­na­mies­čio kau­nie­tį.

Au­to­rės nuo­tr.

Mo­ky­to­jas, dės­ty­to­jas, tei­si­nin­kas, vi­suo­me­nės vei­kė­jas Juo­zas Val­čiu­kas Kel­mės spe­cia­lio­jo­je mo­kyk­lo­je skai­tė pa­skai­tą apie tei­ses ir pa­rei­gas, pa­si­rem­da­mas pa­sta­rų­jų še­še­rių me­tų sa­vo as­me­ni­ne pa­tir­ti­mi, da­ly­va­vi­mu pro­jek­te „Mi­si­ja Si­bi­ras 2011“.

Kel­mės spe­cia­lio­sios mo­kyk­los di­rek­to­rė Da­lia Vi­liū­nie­nė sve­čiui įtei­kė moks­lei­vių nu­lie­tą tris­pal­vę žva­kę.