Socialinis būstas – kad ir su pelėsiu

So­cia­li­nis būs­tas – kad ir su pe­lė­siu

Rad­vi­liš­kio ra­jo­no gy­ven­to­ja Rai­mon­da Sat­kaus­kai­tė pa­var­go aiš­kin­tis, kam pri­klau­so dau­gia­bu­ty­je na­me ka­daise bu­vu­sios par­duo­tu­vės pa­tal­pos, ku­rias nuo jos nuo­mo­ja­mo so­cia­li­nio būs­to ski­ria tik plo­na vi­daus sie­na. Dėl ap­leis­tų neuž­san­da­rin­tų pa­tal­pų R. Sat­kaus­kai­tės bu­te įsi­vei­sė pe­lė­sis, o kau­lus lau­žan­čiu šal­čiu jau da­bar gra­si­na spė­riai ar­tė­jan­ti žie­ma.

Val­di­nin­kai ke­lia ran­kas: kie­no šios pa­tal­pos, neaiš­ku. Klau­si­mas, kaip to­kiu at­ve­ju elg­tis Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės iš­nuo­mo­ta­me bu­te gy­ve­nan­čiai R. Sat­kaus­kai­tei, lie­ka at­vi­ras.

Edi­ta KARK­LE­LIE­NĖ

edita@skrastas.lt

Prob­le­ma – ap­leis­ta pa­tal­pa

Rad­vi­liš­kio mies­to pa­šo­nė­je esan­čia­me Lin­kai­čių kai­me gy­ve­nan­ti 47 me­tų R. Sat­kaus­kai­tė į re­dak­ci­ją už­su­ko, jos žo­džiais, ne­be­tu­rė­da­ma vil­ties gau­ti pa­ta­ri­mą, kaip gy­ven­ti bu­te, jei jį su lau­ku ski­ria tik plo­ny­tė vi­daus sie­na.

Mo­te­ris gy­ve­na vie­na­me iš tri­jų Lin­kai­čių kai­mo dau­gia­bu­čių, Rad­vi­liš­kio sa­vi­val­dy­bės jai iš­nuo­mo­ta­me dvie­jų kam­ba­rių bu­te. Ta­me pa­čia­me bu­te iki pat mir­ties gy­ve­no ir neį­ga­lūs Rai­mon­dos tė­vai. Lai­ku ne­pri­va­ti­za­vo.

R. Sat­kaus­kai­tė skun­džia­si ne­be­ga­lin­ti tver­ti drėg­mės, ku­ri kiau­rai ko­šia per neuž­san­da­rin­tą vi­daus sie­ną, jau ne­kal­bant apie ar­tė­jan­čią žie­mą, kai tem­pe­ra­tū­ra kam­ba­ry­je pa­kils vos ke­lis laips­nius virš de­šim­ties aukš­čiau nu­lio...

Rei­ka­las pa­pras­tas: ka­daise už šios gy­ven­to­jos kam­ba­rio sie­nos bu­vo įsi­kū­ru­si ir sėk­min­gai vei­kė mais­to pro­duk­tų par­duo­tu­vė, pa­tal­pos bu­vo šil­do­mos. Jo­kių pro­ble­mų ta­da nei dėl drėg­mės, nei dėl šal­čio ne­bu­vo.

Par­duo­tu­vei iš­si­kraus­čius, pa­tal­pos li­ko tuš­čios, tad ši­lu­mos vamz­džiai jo­se bu­vo nu­pjau­ti. Di­džiu­lius lan­gus iš­barš­ki­no vie­ti­niai vai­ki­ga­liai, o pro neuž­ra­kin­tas du­ris į par­duo­tu­vę ėmė lįs­ti ne tik vie­ti­niai paaug­liai, bet ir „pi­jo­kai“, ko­kių Lin­kai­čiuo­se, R. Sat­kaus­kai­tės žo­džiais, nors ve­ži­mu vežk. Ko tik čia jie esą ne­da­ry­da­vę, ir ger­da­vę, ir mie­go­da­vę, ir tuš­tin­da­vę­si. Žiemą–vasarą at­vi­ros pa­tal­pos kiau­ry­mės vir­to vie­ša lan­dy­ne.

Pas­kui lan­gų kiau­ry­mes kaž­kas už­ka­lė fa­ne­ros plokš­tė­mis, ne­se­niai du­ris kaž­kas už­su­ko varž­tais. Kas tai pa­da­rė, R. Sat­kaus­kai­tė neiš­siaiš­ki­no, ta­čiau tei­gia, kad toks už­san­da­ri­ni­mo bū­das ne­pa­si­tar­naus jos ger­bū­viui – kar­to­nas šal­čio ir drėg­mės juk ne­su­lai­kys!

Ad­mi­nist­ra­to­rius – mo­kes­čiui paim­ti?

Vyks­ta­me į Lin­kai­čius, bu­vu­sį ka­ri­nį mies­te­lį. Ke­lio­li­ka met­rų iki už­da­ros te­ri­to­ri­jos – ke­li so­vie­ti­niais me­tais sta­ty­ti dau­gia­bu­čiai, Ar­se­na­lo gat­vė. R. Sat­kaus­kai­tė gy­ve­na pa­žy­mė­tu 3-uo­ju nu­me­riu.

Čia, šio­je gy­ven­vie­tė­je, ji gi­mė ir užau­go. Da­bar di­des­nė da­lis šio na­mo – so­cia­li­niai būs­tai, ku­riuo­se gy­ve­na dau­giau­siai tie, ku­rie sa­vo pa­tal­pų įsi­gy­ti neiš­ga­li dėl men­kų pa­ja­mų ar­ba dėl al­ko­ho­lio be­sai­kio var­to­ji­mo.

„Nor­ma­lūs žmo­nės pas mus neat­si­ke­lia gy­ven­ti, čia siun­čia­mi tik tie, ku­rie ga­di­na Rad­vi­liš­kio mies­to vaiz­dą!“, – iro­ni­zuo­ja pa­šne­ko­vė.

Mo­te­ris ve­da į na­mo laip­ti­nę. Ji pik­ta, kad neuž­si­da­ro lau­ko du­rys – ne kar­tą dėl to esą krei­pė­si į šį dau­gia­bu­tį ad­mi­nist­ruo­jan­čią UAB „Rad­vi­liš­kio būs­tas“, ta­čiau reak­ci­jos ne­su­lau­kė.

Laip­ti­nė­je – skur­du: šil­dy­mo vamz­džiai nu­pjaus­ty­ti tau­pant ši­lu­mą. R. Sat­kaus­kai­tė pa­ten­kin­ta, kad pa­vy­ko šiaip taip su­tar­ti su kai­my­nais ir iš­si­da­žy­ti laip­ti­nę.

Lin­kai­tiš­kei pik­ta ir ap­mau­du: ko­kiu tiks­lu tuo­met gy­ven­to­jai mo­ka dau­gia­bu­tį ad­mi­nist­ruo­jan­čiai įmo­nei, jei­gu ele­men­ta­riau­si na­mo prie­žiū­ros dar­bai – tik pa­čių gy­ven­to­jų rei­ka­las.

Sie­nos su pe­lė­siu

Pir­ma­me aukš­te – R. Sat­kaus­kai­tei Sa­vi­val­dy­bės nuo­mo­ja­mas so­cia­li­nis būs­tas. Vi­du­je – drėg­mės ir pe­lė­sio tvai­kas. Re­mon­to bu­tas grei­čiau­siai nie­ka­da nė­ra ma­tęs – li­kęs au­ten­tiš­kas nuo sta­ty­bos prieš 60 me­tų.

Mo­te­ris ro­do su­pe­lė­ju­sią kam­ba­rio sie­ną, nuo drėg­mės at­ki­bu­sį lu­bų plas­ti­ką ir pe­lė­ti pra­dė­ju­sius bal­dus, taip pat kiau­rą lan­gą. Sa­ko, dėl bai­sios drėg­mės kam­ba­ry­je net te­le­vi­zo­rių bi­jo įjung­ti.

Nuo­mi­nin­kė dėl pro­ble­mų sa­ko ne sy­kį krei­pu­sis į būs­to nuo­mo­to­ją – Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bę. At­sa­ky­mas esą bu­vęs vi­sa­da tas pa­ts: kas tu­rė­tų izo­liuo­ti vi­di­nę bu­to sie­ną, neaiš­ku, nes ne­ži­no­ma, kam bu­vu­sios par­duo­tu­vės pa­tal­pa pri­klau­so, o su­tre­šu­siam lan­gui pa­keis­ti nė­ra pi­ni­gų.

R. Sat­kaus­kai­tei esą bu­vo už­si­min­ta, kad ji tu­ri tei­sę bu­to lan­gus pa­si­keis­ti sa­vo lė­šo­mis. Mo­te­riai keis­ta, kad jai, pa­gal iš­ga­les tvar­kin­gai gy­ve­nan­čiai ir mo­kes­čius lai­ku mo­kan­čiai, Sa­vi­val­dy­bė pa­dė­ti at­si­sa­ko. O štai šiuo me­tu tuš­čiuo­se so­cia­li­niuo­se būs­tuo­se, ku­riuo­se bus ap­gy­ven­din­ti nau­ji, grei­čiau­siai ne­ko­kią biog­ra­fi­ją tu­rin­tys gy­ven­to­jai, su­tre­šę lan­gai, ma­to, vis kei­čia­mi į nau­jus plas­ti­ki­nius...

Ir ką ta­da da­ry­ti su ta vė­jo per­pu­čia­ma sie­na?

In­ves­tuo­ti į ne jai pri­klau­san­tį bu­tą lin­kai­tiš­kė ne­ma­to rei­ka­lo, o ir lais­vų pi­ni­gų tam ne­tu­ri – di­džią­ją da­lį jų bent jau žie­mos mė­ne­siais su­ry­ja mo­kes­čiai už ši­lu­mą, ku­rios bu­te la­bai šykš­tu.

Mo­te­ris vis dėlto už­si­mi­nė, kad tu­ri­mą so­cia­li­nį būs­tą, pa­si­sko­li­nu­si pi­ni­gų iš už­sie­ny­je šiuo me­tu dir­ban­čio sū­naus, su ma­lo­nu­mu pri­va­ti­zuo­tų.

Val­di­nin­kai ža­da pa­kru­tė­ti

Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės In­ves­ti­ci­jų ir tur­to val­dy­mo sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Ni­jo­lė Žil­vy­tie­nė in­for­ma­vo, kad plas­ti­ki­niai lan­gai, apie ku­riuos bu­vo už­si­mi­nu­si R. Sat­kaus­kai­tė, so­cia­li­niuo­se būs­tuo­se įde­da­mi tik nau­jiems gy­ven­to­jams. Esą tuš­ti nau­jų gy­ven­to­jų lau­kian­tys so­cia­li­niai būs­tai nors ir mi­ni­ma­liai, vis tik pa­re­mon­tuo­ja­mi. O se­nie­ji gy­ven­to­jai lan­gais pri­va­lan­tys rū­pin­tis pa­tys – da­žy­ti, va­ly­ti ir ne­tgi keis­ti.

O kaip dėl lau­ko du­rų ir ki­tų bend­ro nau­do­ji­mo pa­tal­pų?

Du­rys, už­tik­ri­no Sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­ja, bus su­tvar­ky­tos, kaip ir ki­ti dar­bai, ku­riuos pri­klau­so pa­da­ry­ti. Esą jau šio­mis die­no­mis dėl to bus kreip­ta­si į UAB „Rad­vi­liš­kio būs­tas“.

Apie už­mirš­tas par­duo­tu­vės pa­tal­pas N. Žil­vy­tie­nė nie­ko ne­gir­dė­ju­si. Ta­čiau pa­ža­dė­jo pa­si­do­mė­ti.

Vis­kas Sa­vi­val­dy­bės ran­ko­se

Lin­kai­čių dau­gia­bu­tį, ku­rio prie­žiū­ra ne­pa­ten­kin­ta R. Sat­kaus­kai­tė, ad­mi­nist­ruo­ja UAB „Rad­vi­liš­kio būs­tas“.

Bend­ro­vės di­rek­to­rė Ro­ma Ja­nu­šo­nie­nė iš­klau­siu­si lin­kai­tiš­kės bė­das, pa­ta­rė nea­ti­dė­lio­ti­nai raš­tu kreip­tis į tik­rą­jį ir vie­nin­te­lį dau­gia­bu­čio na­mo sa­vi­nin­ką, Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bę ir iš­dės­ty­ti, ką konk­re­čiai de­rė­tų su­tvar­ky­ti.

„Sa­vi­val­dy­bė yra ofi­cia­li būs­to nuo­mo­to­ja, tai­gi tik ji ir ga­li nu­spręs­ti, ką bū­ti­na su­tvar­ky­ti ir kas nė­ra svar­bu. Nuo­mi­nin­kas čia ne­tu­ri jo­kių tei­sių. Mes da­ro­me tai, ką mus įpa­rei­go­ja sa­vi­nin­kas“, – ak­cen­ta­vo va­do­vė.

Be­je nuo­mi­nin­kas, anot R. Ja­nu­šo­nie­nės, ga­li tie­sio­giai raš­tu kreip­tis ir į UAB „Rad­vi­liš­kio būs­tas“. To­kiu at­ve­ju pa­ste­bė­ji­mai bus per­duo­ti dau­gia­bu­čio sa­vi­nin­kei ir ap­svars­ty­ti.

Bu­vu­sios par­duo­tu­vės pa­tal­pos sa­vi­nin­kė, anot R. Ja­nu­šo­nie­nės, taip pat yra Sa­vi­val­dy­bė, nes šis dau­gia­bu­tis jai pri­klau­so vi­su šim­tu pro­cen­tu. Iš­si­kė­lus par­duo­tu­vei ir iš­jun­gus jos pa­tal­po­se šil­dy­mą, kaip ir pri­klau­so, bu­vo ap­šil­tin­ta per­dan­ga, o sie­nų šil­ti­ni­mo ta­da esą ne­nu­ma­tė tai­syk­lės.

„Jei R. Sat­kaus­kai­tė tu­ri pro­ble­mų dėl vi­di­nės sie­nos su­pe­lė­ji­mo, apie tai ji bū­ti­nai pri­va­lo in­for­muo­ti Sa­vi­val­dy­bę“, – in­for­ma­vo UAB „Rad­vi­liš­kio būs­tas“ va­do­vė.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Lin­kai­čių kai­mo gy­ven­to­ja Rai­mon­da Sat­kaus­kai­tė sa­ko, kad ra­jo­no val­džia so­cia­li­niais būs­tais rū­pi­na­si at­mes­ti­nai. „Ne­gi so­cia­li­niuo­se būs­tuo­se gy­ve­nan­tys žmo­nės ne­nu­si­pel­no gy­ven­ti žmo­niš­kai...“ – svars­to mo­te­ris.

Nie­kie­no par­duo­tu­vės pa­tal­pos už­kal­tos fa­ne­ra – šal­tis ir drėg­mė į vi­dų skver­bia­si kiau­rai.

Rai­mon­dos Sat­kaus­kai­tės so­cia­li­nio būs­to vi­di­nė sie­na su­pe­lė­ju­si, o bu­te jau­čia­ma drėg­mė. Anot gy­ven­to­jos, tai dėl to, kad ne­pa­si­rū­pin­ta šios sie­nos išo­rės ap­šil­ti­ni­mu.