Naujausios
„Esu labai dėkinga Respublikinės Šiaulių ligoninės II Chirurgijos skyriaus vedėjui Rolandui Burkauskui, mamą operavusiai chirurgei Vilmai Brazytei ir su ja kartu operacijos metu dirbusiai komandai. Lygiai taip nuoširdų ačiū tariu visoms slaugytojoms, specialistams, atlikusiems tyrimus, konsultavusiems ir nuostabiam Akmenės greitosios medicinos pagalbos centro ekipažui – šviesiaplaukei, tvirtai paramedikei, kaip įsivaizduojame medikus iš filmo, ir jos kolegai“, – per redakciją dėkingumo žodžius perdavė Žagarėje gyvenanti Vitalija Petrušaitienė.
Medikų pagalbos šeimai prireikė būtent karantino metu. 92-ejų metų žagarietės mama jau kelias dienas prastai valgė, nors anksčiau apetitu nesiskųsdavo, tik kartais sakydavo, kad „kyla rūgštis“. Lapkričio 11-ąją pirmas greitosios ekipažas atvyko iš Joniškio, bet situacija dar nebuvo labai prasta, tad suleido vaistų nuo pykinimo ir vėmimo, pasiūlė lašinę. Kuriam laikui ligonės savijauta pagerėjo, bet į popietę vėl ėmė prastėti, pasirodė kraujo, tad dukra dar sykį surinko numerį 112.
„Žmogus, kuris atsiliepė minėtu telefonu, labai dėmesingai išklausė, greitai reagavo ir greitosios ekipažas iš Akmenės rajono atvažiavo gal per pusvalandį. Jiems net nekilo abejonių, kad mamą reikia vežti tiesiai į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Dar paklausiau, ar man važiuoti iš paskos. Paramedikė supratingai patarė važiuoti kartu su jais, nes kitu atveju neįeisiu į Priėmimo skyrių, – pasakojo V. Petrušaitienė. – Priėmime mama buvo nuodugniai apžiūrėta, įvertinta jos būklė, atlikta kompiuterinė tomografija, rentgenas, įvairūs kraujo tyrimai, COVID–19 testas ir kt. 11 valandą vakaro ją paguldė į skyrių, stebėjo būklę, o jau iki kitos dienos 12 valandos iš viso atlikti dar devyni įvairūs kraujo tyrimai. Popiet ją operavo chirurgė Vilma Brazytė, kuri po šios sudėtingos užduoties, kiek žinau, dar dirbo iki ketvirtos valandos ryto. Tikrai pasiaukojanti komanda. Juk puikiai suprantu, kad tokio amžiaus ir būklės žmogų operuoti yra didelė rizika. Tačiau viskas pavyko.“
Moteriai buvo išoperuotas piktybinis skersinės gaubtinės žarnos navikas. Nustatyta pilvo sienos išvarža, žarnų nepraeinamumas.
„Šito nebuvo galima numatyti, nes mama didesniais skausmais nesiskųsdavo, tik kartais paskaudėdavo pilvą, grauždavo rėmuo“, – sakė dukra.
Po sudėtingos operacijos 92-ejų metų Janina Maigienė Respublikinėje Šiaulių ligoninėje išbuvo daugiau nei dvi savaites. Pagal turimus išrašus V. Petrušaitienė vardijo įvairiausius po kelis kartus pakartotus tyrimus. Dėl širdies problemų garbaus amžiaus moteris laikinai buvo perkelta ir į Kardiologijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių. Buvo atlikti rediologiniai tyrimai, pacientę vizitavo ne tik tiesiogiai gydanti gydytoja, bet ir kraujagyslių chirurgas, vidaus ligų gydytojas, dietologė, psichiatras (moteris serga demencija) ir kt.
„Kadangi karantino metu lankymas ligoninėje negalimas, skambindavau kasdien rytą ir vakare. Niekada neišgirdau personalo suirzusio balso, nepasitenkinimo. Visada sesutės maloniai kalbėdavo arba sujungdavo su gydytojo, vedėjo kabinetu. Viskas buvo paaiškinta, kokia būklė, tyrimai, kokios galimos komplikacijos, kaip toliau bus gydoma, kokia dieta taikoma. Pagal sudarytą dietą, kai tik mama galėjo pradėti valgyti, vežiau virtas trintas daržoves, trintą mėsą, jogurtą, grūdėtą varškę. Palikdavau maišelį su užrašu rūbinėje, jei reikėdavo, vietiniu telefonu buvo galima susisiekti tisiogiai su skyriumi ir ateidavo paimti slaugytoja. Nieko tiems medikams neatsidėkojau, tik išvažiuodama gydytojai ir mamą rateliuose atvežusioms slaugytojoms pažadėjau, kad už jas melsiuosi kiekvieną dieną“, – su dėkingumu kalbėjo V. Petrušaitienė.
Ji taip pat pasidžiaugė Žagarės seniūnijos socialinės darbuotojos Irenos Čerkauskienės operatyvumu, kuri skubiai suderino reikalus, kai reikėjo parvežti ligonę namo ir Joniškio socialinių paslaugų ir užimtumo centras skyrė transportą.
Reklama: https://anteja.lt/