Šakynoje prakalbo seni daiktai

Ša­ky­no­je pra­kal­bo se­ni daik­tai

Praė­ju­sį ket­vir­ta­die­nį ir penk­ta­die­nį Ša­ky­nos bib­lio­te­ko­je su­reng­tos edu­ka­ci­nės va­lan­dė­lės „Se­ni daik­tai kal­ba“, skir­tos 1-4 kla­sių mo­ki­niams ir sep­tin­to­kams. Vei­kė sen­daik­čių pa­ro­da.

Min­tis su­reng­ti šį už­siė­mi­mą ki­lo iš­gir­dus pra­di­nu­ko klau­si­mą, kas yra pa­ku­los. Nie­kas ne­ži­no­jo.

Toks, at­ro­do, taip ge­rai pa­žįs­ta­mas daik­tas vy­res­nia­jai kar­tai, šiuo­lai­ki­niams vai­kams tam­pa eg­zo­ti­ka. To­dėl bib­lio­te­ka dvi die­nas ta­po ne­di­de­liu mu­zie­ju­mi. Čia bu­vo ga­li­ma ras­ti ir klum­pę, ir ži­ba­li­nę lem­pą, li­žę, gel­dą, pa­sa­gą, „be­zmė­ną“...

Pir­mo­kai, pa­ma­tę se­ną liet­lem­pę, nu­spren­dė, jog tai ga­li bū­ti se­no­vi­nis ge­sin­tu­vas... Pa­ma­tę pa­sag­vi­nes, sa­kė, kad ark­liui tu­rė­tų la­bai skau­dė­ti, kai jas „ka­la“ į ko­ją. Pir­mą kar­tą iš­gir­do žo­dį  „gri­fai{. Pa­mė­gi­no pa­sver­ti „be­zmė­nu“, pa­ga­min­tu 1892 me­tais. Iš­mė­gi­no grąž­tą. Vai­kai ga­lė­jo vi­sus eks­po­na­tus lies­ti, kil­no­ti.

La­biau­siai pa­ti­ko ko­čio­ti dra­bu­žius. Šį ly­gi­ni­mo bū­dą pir­mą kar­tą iš­ban­dė ir pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­ja Dia­na Na­vic­kie­nė. Jau­nie­ji smal­su­čiai ga­lė­jo pa­lies­ti ir pa­ku­las, su­ži­no­jo, kaip jos at­si­ran­da, pa­čiu­pi­nė­ti li­ni­nį rankš­luos­tį...

Įdo­miau­si eks­po­na­tai pa­ro­do­je bu­vo mus­gau­dis, „be­zmė­nas“ ir gri­fe­li­nė len­te­lė. Di­džio­ji da­lis eks­po­na­tų bu­vo bib­lio­te­ki­nin­kės Zi­nos Ke­tu­ra­ky­tės, ki­ti – Jur­gi­tos Ja­nuš­ke­vi­čie­nės, Si­mo­nos Pet­raus­kie­nės.

Šis už­siė­mi­mas pa­ro­dė, kad vy­res­nie­ji mo­ki­niai dar ži­no, kam bu­vo nau­do­ja­mi šie daik­tai, tik ne­be­ži­no, kaip jie va­di­na­si. Pra­di­nu­kams ir daik­tai, ir jų pa­va­di­ni­mai – jau pa­slap­tis.

Zi­na KE­TU­RA­KY­TĖ,

Ša­ky­nos bib­lio­te­ki­nin­kė

Ša­ky­nos bib­lio­te­kos nuo­tr.

Vai­kams pa­ti­ko ko­čio­ti dra­bu­žius.

Ša­ky­nos bib­lio­te­ka dvi die­nas ta­po ne­di­de­liu mu­zie­ju­mi, ku­ria­me bu­vo ga­li­ma ras­ti ir klum­pę, ir ži­ba­li­nę lem­pą, li­žę, gel­dą, pa­sa­gą, „be­zmė­ną“...