
Naujausios
Reitingus muša nedarbas ir menkos investicijos
Šiemet Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudarytame savivaldybių reitinge Kelmės rajonas smuktelėjo iš 41 – osios vietos į 44 – 46 –ąją. Šiomis vietomis dalijasi su Jurbarko ir Šalčininkų rajonais.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Finansai tvarkomi gerai
Laisvosios rinkos institutas sudaro atskirus didžiųjų miestų ir mažųjų savivaldybių reitingus. Tarp 54 mažųjų savivaldybių Kelmės rajonas šiemet užėmė 44 – 46 vietas. Palyginti su praėjusiais metais reitingas nusmuko per tris vietas.
Tačiau instituto specialistai Kelmės rajono savivaldybėje pastebi ir gerų dalykų.
Rajonas išmintingai tvarko finansinius reikalus. Sumažėjo skolų. Jos siekia 27 procentus nuo pajamų. Mažųjų savivaldybių skolų vidurkis 36 procentai nuo pajamų.
Savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė pabrėžia, jog savivaldybės darbuotojų atlyginimai yra vieni iš didžiausių Šiaulių apskrityje. Tačiau Savivaldybės administracijos išlaikymas buvo vienas pigiausių visoje Lietuvoje. Išlaidos administracijai siekia tik 5,3 procento nuo patvirtinto biudžeto. Tuo tarpu kitose mažosiose savivaldybėse jis didesnis – vidurkis 7,8 procento nuo patvirtinto biudžeto pajamų. Laisvosios rinkos institutas savivaldybės administraciją gerai įvertino už laiku išnagrinėjamus gyventojų skundus.
Sudarant reitingus vertinama, kaip savivaldybės taupo mokesčių mokėtojų pinigus, ar gyvena pagal savo pajamas, ar skaidriai naudoja biudžeto lėšas, ar savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, ar skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų, ar mažina mokesčių naštą ir užtikrina palankias sąlygas verslui, ar efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti, ar atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų, ar savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių, ar mažina administracinę ir biurokratinę naštą.
Kas tempia žemyn?
Tą pačią vietą kaip Kelmės rajono savivaldybė užima Jurbarko ir Šalčininkų rajonai. Taigi, Kelmės savivaldybė užima dešimtąją – aštuntąją vietas nuo galo.
Reitingus žemyn tempia prasti investiciniai rodikliai. Rajone beveik nėra tiesioginių užsienio investicijų. Vienam gyventojui šių investicijų tenka vos 6 eurai. 2016 metais šis rodiklis buvo pats prasčiausias Lietuvoje. Tuo tarpu kitose savivaldybėse rodikliai kur kas geresni. Tiesioginių užsienio investicijų vidurkis siekia 1127 eurus vienam gyventojui.
Materialinių investicijų taip pat trigubai mažiau negu kitose šalies savivaldybėse. Jos siekia tik 530 eurų vienam gyventojui. Tuo tarpu mažųjų savivaldybių materialinių investicijų vidurkis siekia 1506 eurus vienam gyventojui.
Kaip pastebi Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė, Kelmės rajono reitingą žemyn tempia ir didelis nedarbas. Pernai jis siekė 13,5 procento. Tai reiškia, jog kas aštuntas darbingo amžiaus žmogus neturi darbo. Kas trečias bedarbis neranda darbo ilgiau negu metus. Tai susiję su menku rajono ekonominiu išsivystymu. Mažųjų savivaldybių nedarbo vidurkis pernai siekė 9,7 procento.
Šie rodikliai prastina ir demografinę Kelmės rajono situaciją, skatina emigraciją į užsienį arba persikėlimą į didžiuosius miestus. Pernai iš Kelmės išvyko 2,02 procento gyventojų. Tuo tarpu iš kitų mažųjų savivaldybių gyventojų išvykimo vidurkis siekia tik – 1,35 procento.
Pirmauja Vilnius, Klaipėda, Kaunas
Iš šešių didžiųjų savivaldybių pirmąją vietą užima Vilnius, kur verslas ir ekonomika vystosi sparčiausiai, kuriama daug ir gerai apmokamų darbo vietų. Antroje vietoje – Klaipėda, trečioje – Kaunas.
Tarp mažųjų savivaldybių pirmauja Klaipėdos rajonas ir Palanga. Laisvosios rinkos instituto specialistai teigia, jog žmonių gerovei svarbiausieji rodikliai gerėjo ir didžiosiose, ir mažosiose savivaldybėse. 9 procentais didėjo atlyginimai, 8 procentais mažėjo nedarbas. Penktadaliu sumažėjo pašalpų gavėjų. Tačiau atotrūkis tarp didžiųjų miestų ir regionų tebėra didelis ir dar gilėja.Tebeegzistuoja dvi Lietuvos.
Autorės nuotr.
Kelmės pieninė – viena iš didžiausių įmonių rajone. Yra kelios žemės ūkio bendrovės, statybos organizacijų, tačiau jos nesukuria tiek darbo vietų, kiek reikėtų rajono gyventojams.