Pristatyta pavasariška rudenės knyga

Pris­ta­ty­ta pa­va­sa­riš­ka ru­de­nės kny­ga

Kel­mės Že­mai­tės vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je pri­sta­ty­ta šeš­to­ji kel­miš­kės Kai­mo ra­šy­to­jų są­jun­gos na­rės Jad­vy­gos Taut­ke­vi­čiū­tės-Šim­kie­nės kny­ga „Sau­lė­te­kio žied­la­pis“. Iki šiol ži­no­ma kaip sa­ty­rų ir hu­mo­ris­ti­nių ei­lių au­to­rė šį­kart iš­lei­do bran­džių, gi­lią min­tį sle­pian­čių ly­ri­nių ei­lė­raš­čių rin­ki­nį.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Kū­ry­ba iš šven­to pa­mi­ši­mo

Ren­gi­nį ve­dė Že­mai­tės vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rė Ri­ta Gri­šie­nė ir „Vie­ver­sio“ li­te­ra­tų klu­bo va­do­vas Vik­to­ras Gul­bi­nas. Su­si­rin­ko pil­na bib­lio­te­kos sa­lė. Mu­zi­ki­niais in­tar­pais po­kal­bį apie ei­les paį­vai­ri­no Jun­ki­lų kū­rė­jos, dai­ni­nin­kės ir mu­zi­kan­tės Ona Stan­kie­nė ir So­na­ta Rim­kie­nė.

„Poe­tas ku­ria iš šven­to pa­mi­ši­mo,“ – iš­min­čių žo­džius ci­ta­vo R. Gri­šie­nė, pa­si­džiau­gu­si, jog ly­riš­kos kny­gos pri­sta­ty­mas su­ta­po su ko­vo 21-ją­ją šven­čia­ma Poe­zi­jos die­na.

Ši ci­ta­ta iš tie­sų tin­ka kny­gos au­to­rei. J. Taut­ke­vi­čiū­tė-Šim­kie­nė jau iš­ban­dė ne vie­ną įkvė­pi­mo ir „šven­to pa­mi­ši­mo“ rei­ka­lau­jan­čią me­no rū­šį. Fo­tog­ra­fi­jai ati­da­vė 20 me­tų: jos dė­me­sio cent­re vi­suo­met bū­da­vo žmo­gus, po­rtre­tas, vei­de už­fik­suo­ta gy­ve­ni­mo mįs­lė.

Kar­tais po­nia Jad­vy­ga iš se­nų nuo­trau­kų ta­py­da­vo ki­tiems jų ar­ti­mų­jų po­rtre­tus. Pas­kui pra­dė­jo ta­py­ti pa­veiks­lus. Kū­rė šven­tų­jų ir mir­tin­gų­jų po­rtre­tus. Pas­kui su­si­do­mė­jo ta­py­ba ant dro­bės.

Tik maž­daug prieš de­šimt­me­tį pri­si­mi­nė ei­lė­raš­čių ra­šy­mą. Ei­les kū­rė dar mo­kyk­lo­je.

2009 me­tais tar­si įvy­ko spro­gi­mas: pra­de­dan­ti poe­tė iš­lei­do net dvi kny­gas: „Kas stip­res­nis?“ ir „Žings­nių ai­das“. 2013-ai­siais su­bren­do dar dvi kny­gos: „Že­mės ir žmo­gaus švy­tė­ji­mas“ ir „Pėd­sa­kai“. Per­nai iš­leis­ta ei­liuo­ta pa­sa­ka suau­gu­siems „Su­si­ti­ki­mas par­ke“.

Kai­mo ra­šy­to­jų są­jun­ga jai yra su­tei­ku­si Švie­suo­lės var­dą.

Sie­los slė­pi­niai

Ei­lė­raš­čių rin­ki­nys „Sau­lė­te­kio žied­la­pis“ – tai sa­vo­tiš­kas žmo­gaus ki­li­mo, bu­di­mo sim­bo­lis, jo ry­šys su gam­ta. Nors vie­na­me ei­lė­raš­čių au­to­rė tei­gia: „ru­de­nė aš“, kny­gai pa­rin­ko pa­va­sa­rio leit­mo­ty­vą.

Kny­ga su­da­ry­ta iš ke­tu­rių sky­rių: „Gam­tos spal­vos“, „Kas mes?“, „Gy­ve­ni­mas ir žmo­nės“, „Tas, kur aukš­tai“. Kiek­vie­na­me sky­riu­je už­ko­duo­tas vis ki­tas žmo­gaus sie­los slė­pi­nys: ry­šys su gam­ta, sie­los gel­mė­mis, Kū­rė­jo ar Die­vo pa­jau­ta.

Au­to­rę do­mi­na mis­ti­niai da­ly­kai. Kas­die­nę duo­ną pel­no­si dirb­da­ma bū­rė­ja. Di­džiu­lė­je jos bib­lio­te­ko­je la­bai daug psi­cho­lo­gi­nės, me­di­ci­ni­nės li­te­ra­tū­ros, su mis­ti­ka su­si­ju­sių straips­nių rin­ki­nių.

„Nuo­lat ieš­kau to, kas už mū­sų pro­to ir są­mo­nės ri­bų,“ – sa­ko po­nia Jad­vy­ga. Sa­vo ieš­ko­ji­mus ji grin­džia sa­vos ša­lies, gim­to­jo kai­mo gam­tos aso­cia­ci­jo­mis, is­to­ri­jos žings­nių ai­du, ne­mir­tin­go ak­mens įvaiz­džiu.

Au­to­rė tu­ri stip­rią žo­džio pa­jau­tą. Pui­kiai de­ri­na konk­re­čią žo­džio pra­smę ir aso­cia­ty­vų­jį bei emo­ci­nį, kar­tais net iro­niš­ką­jį jo krū­vį.

Ji ieš­ko ir įvai­res­nių sa­vi­raiš­kos for­mų. Yra iš­lei­du­si ne tik hu­mo­ris­ti­nių ir sa­ty­ri­nių ei­lių, bet ir hai­ku kny­ge­lę.

Kai­mo ra­šy­to­ja

Ra­jo­no Ta­ry­bos na­rė Kra­žių gim­na­zi­jos lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros mo­ky­to­ja me­to­di­nin­kė Emi­li­ja Kviet­ku­vie­nė pa­si­džiau­gė, jog au­to­rė re­mia­si ir gim­tų­jų Kra­žių apy­lin­kių vaiz­dais, is­to­ri­ją me­nan­čio ak­mens įvaiz­džiu.

Ta­ry­bos na­rys Kęs­tu­tis Bi­lius, įtei­kęs au­to­rei gė­lių puokš­tę, paė­mė gi­ta­rą ir už­dai­na­vo apie iš­skren­dan­čius gand­rus.

Au­to­rę svei­ki­no Že­mai­tės vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rė R. Gri­šie­nė, dau­ge­lio kai­mo bib­lio­te­kų at­sto­vai, li­te­ra­tų klu­bo, Kai­mo ra­šy­to­jų są­jun­gos na­riai, duk­ra Ži­vi­lė, gi­mi­nės, drau­gai.

Au­to­rė pa­ti­ki­no, jog tai ne pa­sku­ti­nė jos kny­ga. Ki­ta kny­ga tu­rė­tų bū­ti sa­ty­rų. „Juk žmo­gus kaip vai­vo­rykš­tė – trykš­ta vis ki­tom spal­vom.“

J. Taut­ke­vi­čiū­tė-Šim­kie­nė tvir­ti­no ne­pre­ten­duo­jan­ti tap­ti Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos na­re. Ji pui­kiai jau­čia­si tarp kai­mo ra­šy­to­jų.

Au­to­rės nuo­tr.

AU­TO­RĖ: Jad­vy­ga Taut­ke­vi­čiū­tė-Šim­kie­nė pristatė šeš­tą­ją sa­vo kny­gą „Sau­lė­te­kio žied­la­pis“. „Žo­džio „sau­lė­ly­dis“ ne­ga­lė­čiau iš­tar­ti,“ – sa­kė au­to­rė.

KNY­GA: Į kny­gą „Sau­lė­te­kio žied­la­pis“ su­dė­ta per šim­tas ly­ri­nių ei­lė­raš­čių.

PRIS­TA­TY­MAS: Kny­gą pri­sta­tė Že­mai­tės vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rė Ri­ta Gri­šie­nė (kai­rė­je) ir „Vie­ver­sio“ klu­bo va­do­vas Vik­to­ras Gul­bi­nas. Vi­du­ry­je kny­gos au­to­rė Jad­vy­ga Taut­ke­vi­čiū­tė- Šim­kie­nė.

IN­TAR­PAI: Poe­zi­jos po­pie­tę paį­vai­ri­no Jun­ki­lų kai­mo kū­rė­jos ir dai­nin­kės Ona Stan­kie­nė (kai­rė­je) ir So­na­ta Rim­kie­nė.