
Naujausios
Prisimintos Kareiviškių aukos
Sekmadienį, Kražių seniūnijoje, buvusiame Kareiviškių kaime, minėtos 70-osios Kareiviškių kautynių metinės, atidengtas ir pašventintas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atminimo ženklas-paminklas.
1947-ųjų birželio 3-osios nakties kautynėse su MGB Kaltinėnų valsčiaus poskyrio dviem karinėmis grupėmis žuvo septyni partizanai.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Kareiviškių kaime, per 1947-ųjų birželio 3-osios kautynes, žuvo Žemaičių apygardos būrio vado pavaduotojas Vladas Budginas-Drąsutis, grupių vadai Juozas Reimantas-Skujis ir Zigmas Vaišvilas-Vasaris, partizanai Stanislovas Miknius-Stambuolis, Jonas Monstvilas-Dobilas, Mečislovas Monstvilas-Motiejus, Kazimieras Šerpetauskas-Lakūnas. Partizanas Steponas Rimkus buvo suimtas.
Praėjus 70 metų nuo skaudžių įvykių, žuvę partizanai pagerbti dabar jau išnykusiame Kareiviškių kaime. Kaltinėnų klebonas Drąsutis Petrikis pašventino atminimo ženklą-paminklą. Partizanai yra palaidoti Kaltinėnų kapinėse.
Likęs gyvas partizanas S. Rimkus yra pasakojęs, jog iš Varnių atėję partizanai apsistojo Kareiviškių kaime, buvusiame Prano Jakučio dvare. Partizanams vadovavo vadas Vladas Montvydas-Žemaitis, bet į Kareiviškių kaimą jis neatėjo dėl susitikimo kitoje vietoje. Sodyboje gyveno naujajai santvarkai prijaučiančios, komunistinių pažiūrų šeimos. Partizanai tikėjosi, jog „enkavedistai“ tokios sodybos nekrės, o jie galės ramiai prabūti, kol nurims siautimas.
Pasikeisdami partizanai budėjo. Apie penktą ryto, perėmęs sargybą, pasižvalgyti ant „viškų“ užlipo partizanas Vladas Budginas– Drąsutis, bet nieko ypatingo nepamatė. Tačiau partizanai pastebėjo, kad troboje nėra vienos šeimos vyro. Kilo pavojus, todėl partizanai nusprendė pasitraukti.
Kaip vėliau paaiškėjo, aplinkui dvarą likusiuose vokiečių kariuomenės apkasuose tuomet jau buvo gerai įsitvirtinusios, pasislėpusios karinės grupės. Pasitraukti iš namo buvo neįmanoma. Kiekvieną partizaną, bandžiusį trauktis, pasitikdavo mirtini šūviai.
Per stebuklą gyvas liko partizanas Steponas Rimkus. Vyras, sužeista ranka, iš pradžių pasislėpė rūsyje, vėliau, laiptais užšoko ant „viškų“. Už kamino paslėpė planšetę su dokumentais ir jau tuščią „naganą“, pats pasislėpė „viškų“ gale. Po kiek laiko, šūviams nutolus, bandė sprukti žemyn. Bet, kaip rašoma prisiminimuose, „nepajutau, kaip kažkas automato buože trenkė į sprandą. Iš po laiptų mane ištempė į kiemą – ten atgavau sąmonę. Tuoj pat buvo surištos rankos. Kieme prie šulinio buvo sumesti bendražygių kūnai.”
Žuvusiųjų partizanų kūnai trimis arkliais kinkytais vežimais buvo nuvežti į Kaltinėnus ir išniekinti ant grindinio vidury miestelio. Vėliau žuvusiųjų kūnai buvo užkasti Raguvos kalno atkalnėje. 1992 metais palaikai perkelti amžinam poilsiui į Kaltinėnų kapines.
Minėjimo renginyje Kareiviškių kaime dalyvavo daugiau kaip šimtas žmonių, tarp kurių buvo ir prisiminimais dalijosi Žemaičių apygardos būrio vado Vlado Montvydo-Žemaičio dukra Irena Montvydaitė-Giedraitienė. Apie Kareiviškių mūšį pasakojo Kelmės krašto muziejininkas Rimantas Serva, pašiliškis Vytautas Dinapas, Šilalės tremtinių atstovas, kiti. Marijus Čekavičius, kurio mama buvo partizanų ryšininkė, perskaitė eilių, skirtų Kareiviškių mūšiui. Atminimo žvakeles uždegė, eilių perskaitė ir Kražių gimnazijos moksleivės.
Prie atminimo ženklo žuvusiems partizanams gėlių padėjo Seimo narys Juozas Rimkus, Kelmės krašto muziejaus atstovai. Kareiviškių kaime, menančiame prieš 70 metų įvykusį mūšį, nuaidėjo trys šūvių salvės: už Lietuvą, už visus žuvusius partizanus ir už septynis, padėjusius galvas Kareiviškių mūšyje.
Rimanto SERVOS nuotr.
Praėjus 70 metų, Kareiviškių kaime prisiminti ir pagerbti žuvę partizanai.
Atminimo ženklą-paminklą pašventino Kaltinėnų klebonas Drąsutis Petrikis.
Kareiviškių kaime nuskambėjo trys šūvių salvės: už Lietuvą, už visus žuvusius partizanus ir už septynis, padėjusius galvas Kareiviškių mūšyje.