
Naujausios
Plečiami Pakruojo miškai
Janinos ŠAPARNIENĖS nuotr.
Pakruojo rajonas – derlingų lygumų kraštas su Vidurio žemumos gamtiniam regionui priskiriamais lapuočių, spygliuočių bei mišriais miškais. Jie svarbūs ne tik dėl ekonominės vertės, bet ir saugomomis teritorijomis bei rekreacija.
Lygumų kraštas
Pakruojo miškų urėdijai priklausantys miškai ošia trijose savivaldybėse: didžioji dalis – pačio Pakruojo, po keletą kvartalų – Pasvalio ir Panevėžio. Bendras šių miškų plotas – beveik 30 tūkst. hektarų. Kadangi Pakruojo rajono žemės garsios derlingumu, miškai čia auga daugiausiai lapuočiai ar mišrūs – beržynai, drebulynai, gerokai mažiau yra uosynų bei ąžuolynų. Iš spygliuočių vyrauja eglės.
Šiuo metu miškininkai jau baigę žiemos sezono kirtimus, paruoštą medieną išsiveža pirkėjai. Pakruojo urėdijoje kasmet iškertama 79-80 tūkstančių kubinių metrų medienos. Pernai už ją gauta 2,933 milijono eurų pajamų.
Pirmasis pavasario darbas miškuose jau prasidėjo – nuo praėjusios savaitės keliami inkilai paukščiams. Šiemet visose rajono girininkijose numatyta iškelti per aštuoniasdešimt inkilų smulkiesiems sparnuočiams – zylėms, musinukėms, bukučiams, lipučiams. Inkilų kėlimo tradiciją Pakruojo miškininkai tęsia nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Per daugiau nei ketvirtį amžiaus paukščiams įrengta per keturis tūkstančius inkilų.
Pradžiuvus dirvai, urėdijos darbuotojai imsis šiemetinio miškasodžio. Pakruojo urėdijos vyriausiasis miškininkas Virginijus Kacilevičius sako, kad 2017-aisiais ruošiamasi pasodinti per pusę milijono jaunų medelių. Numatyta atkurti 251 hektarą iškirsto miško, įveisti 3,7 hektaro naujo ir įkurti 2,5 hektaro bandomąjį ąžuoliukų želdyną.
Kasmet Pakruojo miškininkai atkuria apie 250-300 hektarų miškų, želdina iki 200 hektarų kirtaviečių. Nuo 2006-ųjų, įgyvendinant Lietuvos miškingumo didinimo programą, rajone užveista apie 230 hektarų naujų miškų tose vietose, kur jie anksčiau neaugo.
Intensyvus sodinimas lėmė, kad daugiau nei trečdalį Pakruojo urėdijai priklausančių apsauginių bei ūkinių (III bei IV grupių) miškų sudaro jaunuolynai, o 26 procentus – brandūs medynai.
Lankomiausias – Rozalimo miško parkas
Saugomos teritorijos ir miškai užima per 10,5 tūkst. hektarų (35,7 procento) Pakruojo urėdijos valdomų plotų. Urėdijos teritorijoje veikia aštuoni valstybiniai bei vienas savivaldybės draustinis, miško biosferos poligonas – paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusą turintis Gedžiūnų miškas. Jame rastos valstybės saugomo mažojo erelio rėksnio lizdavietės bei dar devynių rūšių į Raudonąją Knygą įrašytų paukščių perėjimo vietos.
Miškininkai taip pat saugo 97 kertines miško buveines, nevykdo jose ūkinės veiklos.
Kiekvienoje Pakruojo urėdijos girininkijoje yra rekreacinės zonos, visuomenės poreikiams įrengtos poilsiavietės su infrastruktūra.
Pastaraisiais metais lankomiausias iš jų – Rozalimo miško parkas bei parko pažintinis takas. Rozalimo pušynas savo rekreacinėmis savybėmis buvo žinomas dar tarpukariu, čia yra poilsiavę žinomi to meto kultūros bei visuomenės veikėjai.
Pakruojo visuomenei parodžius iniciatyvą, didžiausias rajone pušynas 2002-aisiais buvo paskelbtas miško parku. Jo plotas – 290 hektarų. Parko teritorijoje biologai rado retų, saugomų augalų, čia peri per dešimt rūšių saugomų paukščių.
Rekreacinė miško parko infrastruktūra įrengta taip, kad lankytojai gali susipažinti su biologine parko įvairove, bet jos neniokoja: gamtą galima stebėti pavėsinėse, apžvalgos aikštelėse, informacijos rasti stenduose. Lankytojų srautas ypač išaugo, prieš ketverius metus atidarius parko pažintinį taką Paežerių tvenkinio pakrante.
Didės efektyvumas ir atlyginimai
Miškai – milijardais eurų vertinamas valstybės turtas. Siekiant taupiai naudoti miškų išteklius ir užtikrinti tinkamą jų priežiūrą, valstybinių miškų valdymą planuojama pertvarkyti – vietoje 42 regioninių urėdijų ir VĮ „Valstybinio miškotvarkos instituto“ įsteigti bendrą įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“. Konsoliduoti miškus valdančias įmones yra rekomendavusi ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, kurios nare siekia tapti Lietuva.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktorius Donatas Dudutis teigia, kad būsimoji reforma duotų naudos miškininkams.
„Šiuo metu dėl skirtingų gamtinių sąlygų ir skirtingų miškų vienose urėdijose gaunama daugiau, kitose – mažiau pajamų už medieną. Pajamos lemia ir atlyginimų skirtumus, nors žmonės urėdijose dirba vienodai intensyviai. Įkūrus bendrą įmonę, šių skirtumų nebeliktų, ir nemažai daliai darbuotojų atlyginimai išaugtų. Stipri visus šalies miškus valdanti įmonė butų ekonomiškai žymiai efektyvesnė ir stabilesnė, ėmus svyruoti medienos kainoms rinkoje. Nes dabartinėje situacijoje tokie svyravimai ekonomiškai silpnesnėms urėdijoms grasina problemomis, jei ne bankrotais“, – sako D. Dudutis.
Direktorius įžvelgia ir po reformos efektyvesnį stambiosios miškų ūkio technikos panaudojimą. Šiuo metu ji priklauso skirtingoms urėdijoms, ir dalį laiko lieka nenaudojama. Tačiau tokios technikos prireikus kitoje urėdijoje, sugaištama nemažai laiko, tvarkant panaudos formalumus.
D. Dudutis išsklaido medienos pirkėjų nerimą – jos įsigyti nereikėtų vykti į įmonės centrą: medienos, rangos darbų pirkimų reikalai būtų paliekami tvarkyti regionuose, kaip yra ir šiuo metu.
Užs. Nr. 347093