Naujausios
Planuojama didinti rinkliavą už šiukšles
Rajono politikai sulaukė ŠRATC reikalavimo didinti rinkliavą už atliekų išvežimą. Žmogui ji pabrangtų 15 litų per metus, o įmonės už šiukšlių tonos išgabenimą mokėtų 9 litais daugiau nei šiuo metu.
Tokios rinkliavos sumos bus teikiamos tvirtinti rajono Tarybai.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Dėl rinkliavos – mojavimas teismo vėzdu
Šiuo metu pakruojiškiams skaičiuojama 60 litų rinkliava per metus, o įmonėms – 221 litas už toną atliekų.
Didinti rinkliavą Pakruojo valdžią spaudžia ŠRATC: už šiukšlių išvežimą šiai įmonei pakruojiškiai skolingi daugiau nei pusantro milijono litų. Šiukšlininkų atstovai mėtė užuominas ir apie galimybę skolą prisiteisti. Ir apie tai, kad kaimyninės savivaldybės didesnes rinkliavos sumas jau palaimino.
Anot ŠRATC direktoriaus pavaduotojo Stasio Lembučio, skolos susidarė dėl per mažos rinkliavos, nustatytos 2007–aisiais. Ir kaupėsi iki pat 2011 metų. Nes iš Pakruojo rajono buvo surenkama atliekų žymiai daugiau, nei planuota, o dalis sunkiai gyvenančių žmonių rinkliavos nemokėjo.
Padidinus rinkliavą, bendra skola per penkerius metus būtų atiduota arba žymiai sumažėtų. Su pavieniais skolininkais šiukšlininkai ir toliau bylinėtųsi patys.
Direktoriaus pavaduotojui buvo priminta, kad prieš kurį laiką ŠRATC ir Pakruojo rajoną aptarnavusios vežėjų įmonės darbuotojai nubausti už sukčiavimą: buvo sugauti sąvartyne prirašinėjantys iš rajono atvežtų atliekų kiekius.
Tad kiek iš tiesų šiukšlių išvežta nuo rinkliavos įvedimo pradžios, o kiek tėra tik suklastotuose popieriuose, to niekas nesiaiškino. Skola rajonui skaičiuojama ir už realiai išvežtas, ir už nežinia kokį kiekį prirašytų atliekų.
Ir kiek pagrįstas šiukšlių tvarkytojų optimizmas, kad skolos išsilygins per keletą metų? Rinkliavos mokėtų rajone kasmet mažėja. Pačių ŠRATC atstovų naujausiais duomenimis, šiemet pakruojiečių nebeliko nė 23 tūkstančių.
Nori pinigų rūšiavimo įrangai
Išsitarė ŠRATC atstovas ir apie kitą priežastį, dėl kurios didinama rinkliava: Europa nebefinansuoja sąvartyno tvarkymo, skiria pinigš tik bioskaidžioms atliekoms tvarkyti. O įmonė nori įsirengti kombinuotą šiukšlių rūšiavimo liniją ir dalies pinigų tam tikisi iš savivaldybių – dalininkių.
Užėjus kalbai apie rūšiavimą, pakruojiečiai politikai susidomėjo, ar ne pigiau paprastas rūšiavimo linijas įrengti rajonuose, nei viską gabenti į Šiaulius. Tuomet į regioninį sąvartyną išvežama būtų tik trečdalis ar ketvirtadalis atliekų.
S. Lembutis išvardijo, kas padaryta rajonuose, kad vyktų pirminis rūšiavimas – pastatyti konteineriai antrinėms žaliavoms, įrengtos surinkimo aikštelės.
Ir bematant sulaukė pakruojiečių politikų atkirčio: neūkiškumas! Nes žmonių akyse atliekos iš antrinių žaliavų konteinerių supilamos į vieną mašiną. O po to dar kartą rūšiuojamos. Vežėjas, „Pakruojo komunalininkas“, apsikrovęs tokiomis antrinėmis žaliavomis – sumažinus kainas, jas parduoti nenaudinga.
Kritiškai įvertintos ir atliekų surinkimo aikštelės: ne kiekvienam atvežusiajam pagal jėgas sukrauti į daugiau nei pusantro metro aukščio konteinerius didelius daiktus.
Konteinerius dar sunkiai prieinami per likusias neišvežtas atliekas.
Autorės nuotr.
KLIŪTYS: Pakruojo atliekų surinkimo aikštelėje geranoriškiems piliečiams kelią prie metalui ir popieriui skirtų konteinerių pastoja kalnas kitokių neišvežtų atliekų.
RŪŠIAVIMAS: Žmonės vis dėlto stengiasi rūšiuoti atliekas – įmanomas pasiekti konteineris stiklui prikrautas iki viršaus.