Naujausios
Paštas – tai kasdienis bendravimas su žmonėmis
Praėjusį šeštadienį Pakražančio kultūros namuose tradiciškai paminėta Lietuvos pašto diena. Į rajono viduryje esančią seniūniją paštininkus sukviečia Kelmės pašto viršininkas Zigmas Gaidauskas ir Pakražančio kultūros centro darbuotojai, kasmet paštininkams surengiantys vis kitokią, vis įdomesnę ir gražesnę šventę. Nes paštininkai to nusipelnė. Kasdienis jų darbas – bendrauti su žmonėmis. Ir bendrauti taip, kad įgytum jų pagarbą ir pasitikėjimą.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Atitiko charakteris
Paštininkų šventėje, kurioje dalyvavo apie pusšimtis žmonių, daug dėmesio skirta Kelmės pašto viršininkui Zigmui Gaidauskui, kurio rūpesčiu kasmet į būrį sukviečiami visi rajono paštininkai.
Jau trys dešimtmečiai pašte dirbantis Z. Gaidauskas gyvena Pakražantyje, savo tėviškėje. Čia visi jį pažįsta, todėl ir šventę surengti padeda.
Ir tapti paštininku jį paakino vietos gyventojai Laisvė ir Vidas Verpečinskai. Kartą atvažiavę pas Zigmo tėvus į svečius pažiūrėjo į jų vaiką ir paklausė, ar jis nenorėtų būti paštininku. Esą vienas jų giminaitis panašaus būdo kaip Zigmas. Puikiausiai darbuojasi pašte.
„Įsiklausęs į tuos žodžius baigęs mokyklą nudūmiau į Vilniaus ryšių politechnikumą. Anksčiau paštininkas kaime buvo labai svarbus ir reikšmingas žmogus. Gal todėl ir panorėjau įgyti tokią profesiją. Su pagyrimu baigiau politechnikumą, įgijau pašto ryšių techniko specialybę ir grįžau dirbti į savo rajoną“, – praeitį mena ponas Zigmas.
Paštas keičiasi, kaip ir gyvenimas
Sugrįžo dirbti Kelmės rajono pašto viršininkės pavaduotoju. Dabar, kai pasikeitė paštų pavaldumas, Z. Gaidauskas vadovauja Kelmės paštui. Visi rajono paštai tiesiogiai pavaldūs Šiaulių regiono paštui.
Ponas Zigmas vadovauja palyginti nedideliam kolektyvui. 10 laiškininkų, 4 klientų aptarnavimo specialistai ir skirstytoja. Penki laiškininkai aptarnauja Kelmės miestą, penki važinėja po kaimus, vežiodami laikraščius, laiškus, siuntas, pensijas, pašalpas bei pardavinėdami klientams įvairias buities, kanceliarines, higienos prekes, knygas.
Rajone dar yra išlikę 8 stacionarūs ir vienas kilnojamasis paštas.
Per tuos dešimtmečius, kai Z. Gaidauskas darbuojasi pašte, čia daug kas pasikeitė. Privačia įmone tapęs paštas išplėtė paslaugas. Dabar čia gali ne tik išsiųsti laišką, siuntinį, sveikinimo atviruką, nusipirkti kalendorių, pašto ženklą, knygą ar net buities prekę, bet ir atsidaryti sąskaitą, įnešti ir pasiimti grynus pinigus, sumokėti mokesčius bei gauti kitokių paslaugų.
Pasak pono Zigmo, kiekvienam paštininkui ir klientų aptarnavimo specialistui iškeliami tikslai, kurių jis turi siekti. Jeigu pasiekia, yra materialiai paskatinamas. Skatinimo sistema padeda pasiekti gerų rezultatų.
Ryšių reguliavimo tarnyba, paskelbusi šių metų trečiojo ketvirčio Lietuvos pašto išankstinius rinkos duomenis, tvirtina, jog palyginti su praėjusių metų trečiuoju ketvirčiu pajamos padidėjo 8,9 procento ir sudarė 28,2 milijono eurų. Didžiausią dalį pajamų sudaro gautos už korespondencijos siuntų pristatymą.
Bendras korespondencijos siuntų kiekis išaugo 10,3 procento.
Laiškininkas svarbus ir šiandien
– Artėja didžiosios šventės. Laiškininkų krepšiai turbūt gerokai pasunkės?
– Iš tiesų prieš Kalėdas ir Naujuosius metus korespondencijos ir siuntų labai padaugėja. Laiškininkai kartais į paštą grįžta po du tris kartus, nes negali visų leidinių, laiškų ir siuntų panešti. Be to, yra tam tikri reikalavimai: moterys negali kelti ir nešti sunkesnio krepšio negu 10 kilogramų, o vyrai – iki trisdešimties. Kadangi dauguma mūsų laiškininkių – moterys, tenka riboti krepšio svorį.
– Pastaruoju metu modernėja bendravimo technologijos. Mažėja gyvo bendravimo ir noro bendrauti. O laiškininko darbas pagrįstas tik bendravimu. Kaip jiems sekasi?
– Laiškininkas ir šiandien žmonių gyvenime svarbus asmuo. Yra laukiamas. Ypač kaimo gyventojų. Kartais pasikeičia laiškininkas. Jis atvažiuoja ne tuo laiku kaip ankstesnis. Žmonės tuoj pat skambina. Rūpinasi, kodėl neatvažiavo.
Ir leidiniai žmonėms dar labai svarbu. Pamenu tokį atvejį. Viena močiutė pasigedo žurnalo. Buvo įsitikinusi, kad laiškininkė jo neatnešė. Po kurio laiko rado tą žurnalą tarp kitų laikraščių. Tiesiog tą dieną, kai laiškininkė jį atvežė, turėjo svečių ir neužfiksavo. Atvažiavo į Kelmę pasiramsčiuodama lazdele atsiprašyti laiškininkės. Sakiau, kad be reikalo važiavo. Galėjo tai padaryti ją sutikusi. Bet moteris tvirtino jog negalėtų ramiai gyventi, nes nekaltai apkaltino žmogų.
Panašus atvejis buvo ir vienam senukui. Jis tikino, jog laiškininkė neatnešė pensijos. Bet jo parašas tvirtino, jog pensija išmokėta. Tik vėliau pažįstamas jam priminęs, kad laiškininkė jam davė pinigus prie parduotuvės. Buvo laikas prieš Velykas. Žmogus, matyt, pinigus išleido ir pamiršo, kad gavęs. Irgi atvažiavo atsiprašyti.
Tai vienetiniai akibrokštai. Bet jie rodo, kad pašto klientai – garbingi, nuoširdūs žmonės. Su tokiais nesunku ir gerų rezultatų pasiekti.
Autorės nuotr.
PAŠAUKIMAS: Jau trys dešimtmečiai vienoje darbovietėje – pašte – dirbantis Zigmas Gaidauskas mano, jog tai yra jo pašaukimas.