Naujausios
Pasijutome lyg nusikaltėliai
Prieš dešimtmetį smulkų savo verslą pradėjusi kelmiškė Danutė Stankienė, Smulkiųjų verslininkų asociacijos Kelmės skyriaus pirmininkė, sako, jog drauge su kitais smulkiaisiais verslininkais vykdama į mitingą sostinėje, kad pakovotų už savo teises, pasijuto lyg nusikaltėlė.
Regina MUSNECKIENĖ
Policijos priežiūroje
Į mitingą prie Seimo rūmų vykstantys Kelmės smulkieji verslininkai pirmadienį aštuntą ryto rinkosi prie Kultūros centro. Čia turėjo sėsti į autobusą. Prisistatė policija. Patikrino vairuotojo blaivumą, suskaičiavo, kiek žmonių važiuoja. Matyt, turėjo kažkam pranešti. Užsirašė, kas akcijos organizatorius.
Tuomet, pasak Danutės Stankienės, susvyravo daugelio tikėjimas, jog gyvename demokratinėje valstybėje. „Gali ar negali žmogus ginti savo teises? Yra ar nėra laisvė į mitingus, protestą, savo nuomonės išsakymą, argumentų išdėstymą?“
Policija kelmiškių autobusą sustabdė ir Vievyje. O Vilniuje pasitiko keli šimtai pareigūnų. Tikrino kiekvieną įeinantį į aikštę. Negalėjai neštis nei rankinuko, nei telefono. Net kotus, ant kurių laikėsi plakatai, ragino nuimti. Esą tais pagaliais gali ką nors sužaloti.
Tai žeidė taikiai nusiteikusius smulkiuosius verslininkus. Jie norėjo tik būti išklausyti. Deja, kasos aparatų įvedimo iniciatoriai nesiteikė bendrauti su iš provincijų suplūdusiais varguoliais.
Nedarbas suvarė į muges
Danutė Stankienė pasakoja prieš dešimt metų pradėjusi savo verslą. Kelmėje nebuvo darbo. Sutaupiusi kelis šimtus litų nupirko iš Gariūnų turgaus drabužių, parvežė į Kelmę. Panašiai savo verslą pradėjo ir kiti jos kolegos.
Dabar mugėse, miesto centre ir turgelyje prekiaudami avalyne ir drabužiais, darbo vietas sau susikūrę apie septyniasdešimt žmonių. Dar apie trisdešimt smulkiųjų verslininkų prekiauja mėsos ir žuvies paviljone bei kioskeliuose.
Jie neprašo bedarbio ar socialinių pašalpų, kompensacijų už šildymą, nemokamų pietų savo vaikams. Darbo vietas susikūrė patys. To nesugebėjo padaryti nei Seimas, nei Vyriausybė, nei vietos valdžios.
Varguolių verslo aritmetika
Danutė Stankienė atvirai išdėstė savo verslo aritmetiką. Už verslo liudijimą ji moka 450 litų per metus. Kas mėnesį moka po 180 litų „Sodrai“ ir 72 litus sveikatos draudimo. 400 litų kainuoja prekybos ploto nuoma. Nuomotojas, beje, už tai moka mokestį valstybei. Kas savaitę reikia važiuoti į Gariūnus prekių. Kainuoja kelionė.
Naktis iš pirmadienio į antradienį — bemiegė. Būrelis kelmiškių verslininkų į Vilnių išvažiuoja vidurnaktį. Kol susiperka prekes, ateina rytas. Prekyba Gariūnuose prasideda pusė dviejų naktį. Parsiveža porą kelioninių krepšių drabužių. Kiek gali jų pripirkti, jei turi tik tūkstantį litų? Daugiau sutaupyti prekėms neišeina. Dabar per mėnesį vos, vos suprekiauja porą tūkstančių litų.
„Žmonės perka daugiausia tik apatinius drabužius. Viršutinių pasirenka labdarynuose. Kokį antkainį gali užsidėti apatinėms kelnaitėms arba kojinėms? Porą litų arba litą. Viršutiniams drabužiams užsidedam 10— 15 litų, — pasakoja Danutė Stankienė. — Bet kartais visą dieną nieko nenuperka. Nusibosta sėdėti ir žiūrėti vieniems į kitus. Per mėnesį nelieka nė minimalios algos. O mus dar nori sekti kasos aparatais. Kodėl nemato tų, kurie veža kontrabandą sunkvežimiais?“
Smulkieji prekiautojai sako, jog geriau vertėsi prieš ketverius metus. Tuomet per mėnesį pavykdavo suprekiauti apie keturis tūkstančius litų. Atmetę tai, ką išleido prekėms ir mokesčiams, jie kartais uždirbdavo per tūkstantį litų. O dabar prekyba pagyvėja tik prieš Kalėdas ir rugsėjo pirmąją. Ypač sunkus sausis ir vasaris. Pasitaiko dienų, kai nieko neparduoda arba suprekiauja 50— 100 litų.
Ne ką geriau sekasi ir mėsos bei žuvies paviljono prekiautojams. „Jie irgi nelobsta, — sako Danutė Stankienė. — Produktus perka iš bazių. Valstybei sumoka visus mokesčius.
„Kur dėtis mums, kuriems jau per penkiasdešimt metų? — klausė verslininkė. — Emigruoti negalime — nemokame svetimos kalbos. O iki pensijos dar toli.“
Išgirsti panoro tik keli Seimo nariai
Su šešėline ekonomika pasišovusi kovoti valdžia nenorėjo girdėti iš visos šalies už savo teises kovoti suplūdusių kelių tūkstančių smulkiųjų verslininkų. Iš barikadomis apstatyto Seimo išdrįso išeiti tik keletas jo narių.
Nors mėgstama kalbėti, jog Kelmė — smulkaus verslo miestelis, tačiau smulkiųjų verslininkų negynė ir rajone išrinktas Seimo narys Kęstutis Masiulis. „Jis su mumis nė nesusitinka, — su nuoskauda kalbėjo Danutė Stankienė. — Jeigu ir atvažiuoja į Kelmę, tai su keliais bendraminčiais susitinka klebonijoje.“
Šešėlio ieškoma ne ten
Kodėl smulkieji verslininkai taip kratosi kasos aparatų? Juk valstybė už kasos aparatus sumokės iš mokesčių mokėtojų pinigų. Gal iš tiesų čia esama šešėlinės ekonomikos?
Uždavus šiuos klausimus, smulkieji verslininkai tik nusišypso. Ne nuo jų reikia pradėti ieškoti šešėlinės ekonomikos. Kas paneigs, jog geri dėdės iš Vyriausybės, pasišovę sumokėti už kasos aparatus, tuo neatsilygina kasos aparatais prekiaujantiems savo geradariams?
Be to, jau rengiami kursai, kuriuose smulkieji verslininkai bus apmokomi dirbti su kasos apratais. Vėl kažkam nubyrės į kišenę Europos pinigų.
„Jeigu aš gausiu kasos aparatą, tačiau man nesiseks ir turėsiu atsisakyti verslo, privalėsiu už jį sumokėti, — įsitikinusi Danutė Stankienė. — Be to, įsigijus kasos aparatus dar padidės ir taip jau nemažos sąnaudos. Reikės samdyti, kas aptarnautų kasos aparatą, pirkti popierių, klijuoti čekiukus. Prisidės ir darbo sąnaudų.“
Vasario 19 -ąją smulkieji verslininkai dalyvaus profesinių sąjungų mitinge. Jeigu valdžia nepersigalvos, pradės bado akciją.
PASITYČIOJIMAS: Smulkiųjų verslininkų asociacijos Kelmės skyriaus pirmininkė Danutė Stankienė sako, jog valdžia ieškodama šešėlinės ekonomikos tarp mugių prekiautojų, vos sukrapštančių minimalų atlyginimą, dar kartą pasityčiojo iš paprasto žmogaus.
IŠEITIS: Nedarbo problemą kelios dešimtys rajono gyventojų išsprendė, pradėdami prekiauti maisto produktais ir pramoninėmis prekėmis. Tačiau smulkūs prekiautojai pripažinti verslininkais, tarp kurių Seimo žiburiai ieško šešėlinės ekonomikos apraiškų.
Autorės nuotr.