
Naujausios
Pamūšiui sunykimas negresia
Pakruojo rajono Pamūšio kaimo (Pašvitinio seniūnija) bendruomenei pernai įteikta Šiaulių apskrities policijos padėka už saugios aplinkos kūrimą. Šešti metai bendruomenei vadovaujanti Danutė Gaubienė miesteliui negaili gerų žodžių ne tik dėl draugiškų, savo ir kaimynų turtą saugančių žmonių, bet ir dėl daugybės kitų dalykų, dėl kurių, sako ji, miestelis – vienas iš patraukliausių rajone tiek seniesiems gyventojams, tiek naujakuriams.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Kultūrinis gyvenimas – nuo senų laikų
Ilgametė Pamūšio medicinos punkto felčerė, mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistė D. Gaubienė esanti dėkinga likimui, prieš daugiau nei keturis dešimtmečius iš Širvintų atvedusiam būtent į Pamūšį.
Per tiek dešimtmečių, pasak vadovės, miestelis ne kartą keitė savo veidą. Pamūšis daug metų garsėjo kaip aktyvus kultūrinio gyvenimo centras – tai vietos kolūkio pirmininko Henriko Jurgio Šimoliūno, sandėlyje kultūros namus įkūrusio, dėka. Atsiradus kultūros namams, čia ėmė plėstis kultūrinis gyvenimas.
Kultūros Pamūšyje, pasak D. Gaubienės, ir dabar netrūksta: žmonės noriai dainuoja vietos ansambliuose, jaunimas šoka pramoginius šokius, žinomi atlikėjai atvyksta, veikia dramos ratelis.
Tradicija tapę, kad kiekvienų metų liepos 6-ąją visi norintieji ant ties įvažiavimu į gyvenvietę esančio kalnelio, vadinamo Saulės pilkalniu su aukuru, eina giedoti Lietuvos himno. Ant to paties pilkalnio minima ir daugiau švenčių.
Garsus Pamūšis ir tradicine darbų pabaigtuvių vakarone „Parėjo rugelis nuo kalno“. Derliaus nuėmimo užbaigtuvėms į kaimą suvažiuoja gausybė svečių iš kitų bendruomenių.
Apie darbą ir namus
Pamūšis, anot pirmininkės, patrauklus ir darbo požiūriu. Mat čia ūkininkauja net trys stambūs ūkininkai, kuriems ypač sezono metu reikia pagalbininkų: geras darbininkas – didelė vertybė.
Be to, geografiniu požiūriu Pamūšis panašiu atstumu nutolęs tiek nuo Šiaulių, tiek ir nuo Pakruojo – 29 ir 24 kilometrais. Laikais, kai šeimos turi ir ne po vieną automobilį, toks atstumas nėra didelis.
Pamūšiškiai dirbti važiuoja ir į greta, tik Šiaulių rajone, esančius Naisius. Ir į netoli įsikūrusį Joniškio rajono, Gataučių grybyną.
„Jei geras darbuotojas, darbo tikrai ras“, – sako pamūšiškių bendruomenę vienijanti D. Gaubienė.
Iškalbinga ir ši detalė, kad, kaip teigia vadovė, Pamūšio gyvenvietėje, skirtingai nei kai kuriuose kituose Pakruojo ar kitų šalies rajonų kaimuose, nėra tuščių sodybų. Jei senas žmogus išvažiavo pas vaikus gyventi arba numirė, sodybą tučtuojau nuperka naujakuriai. Ne išimtis ir jaunos šeimos arba grįžtantieji iš emigracijos.
„Pastebėjau, kad užaugę mūsų vaikai po studijų arba užsidirbę užsienyje, linkę sugrįžti gyventi į gimtą kaimą. Jei ne į tėvų namus, tai ieško, ką nusipirkti“, – sako ponia Danutė. Ir priduria, kad namo paieškos čia gerokai užtrunka.
Nemažai sodybų čia paverčiamos vasaros „fazendomis“ – žiemą praleidę mieste, gyventojai, žiūrėk, ir sugrįžta į gimtą kaimą vasaroti.
Vaikų yra, mokyklos – ne
Pamūšis, anot pirmininkės, gali pasigirti ir gausiu jaunosios kartos būriu. Kaime – apie penkias dešimtis mokyklinio amžiaus vaikų.
Tiesa, nors vaikų daug, mokyklos miestelyje nėra jau beveik dešimtmetį – tai vadinamosios mokyklų optimizacijos pasekmė. Mokyklinukams, kas dieną išsibarstantiems po Lygumų, Pašvitinio, Naisių, Gasčiūnų mokyklas, talkina geltonieji autobusiukai.
O sunaikintą mokyklą dabar primena tik paminklinis akmuo, kuriame užrašas: „Pamūšio mokyklai – 100“. Užrašas iškaltas 2005-aisiais. O 2009-aisiais Pakruojo rajono savivaldybės valdžia nusprendė šią pradinę mokyklą užrakinti.
Dar buvusią mokyklą primena pastatas: pusiau gyvas, pusiau užkaltais langais. Gyvame gale pulsuoja gyvybė – buvusioje virtuvės dirbtuvės patalpoje veikia tie patys D. Gaubienės vadovaujami Pamūšio bendruomenės namai. Čia pat ir Vaikų dienos centras, kuriame, tikimasi, miestelio jaunimui greitai bus įrengtas ne tik laiko praleidimo, bet ir kompiuterių kambarys.
Gyventojai raginami laiką praleisti ir sporto kambaryje, pasportuoti kultūrizmo salėje, pasivaikščioti po buvusios mokyklos stadioną, pažaisti krepšinį, tinklinį, o Pamūšio mažieji – pasisupti ant šiuolaikiškų supynių.
Pamūšis gražinasi
„Mūsų kaimas turi ateitį, tuo net neabejoju, – sako D. Gaubienė. – Tai kas, kad išvažiuoja žmonės iš Lietuvos padirbėti. Bet užsidirba ir sugrįžta, kuriasi, vaikus augina“.
Ji mato, kad gyvenvietė, kurioje šiuo metu gyvena apie tris šimtus gyventojų, ypač paskutinįjį dešimtmetį smarkiai keičiasi į gerąją pusę: žmonės vis daugiau dėmesio ėmę skirti aplinkai gražinti, mediniai namai dažomi naujomis spalvomis, stogai keičiami, o aplinkui kiekvienais metais vis daugėja gėlių, egzotinių želdynų. Pavyzdinių sodybų Pamūšyje pirmininkė suskaičiuotų ne vieną ir net ne penkias.
Anot Danutės, jei kaime ir yra viena kita šeima, kuriai alkoholis labiau rūpi negu saugios kaimynystės ir gražios aplinkos kūrimas, tai su tokia stengiamasi kalbėtis, ieškoti išeities.
Pirmininkės noras – kad žmonės kaime išliktų draugiški, kad nenustotų tarpusavyje kaimyniškai bendrauti. Ir kad vaikai vyresnius žmones gerbtų.
„Tai paprasti dalykai. Bet jie svarbūs norint, kad kaimas gyvuotų“, – sako iki šiol Pamūšio medicinos felčere dirbanti ir sunegalavusiems kaimynams visada į pagalbą skubanti D. Gaubienė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Apie 300 gyventojų turintis kaimas laukia pavasario. Tada, pasak ponios Danutės, prasidės darbymetis.
Pamūšio kaimo bendruomenės „Gerovės namai“ pirmininkė Danutė Gaubienė argumentuotai paneigia visas nykstančio kaimo klišes. Anot jos, Pamūšiui išnykimo dalia negresia.
Asmeninio albumo nuotr.
Prieš kelerius metus daryta Pamūšio kaimo žmonių nuotrauka. Dalis gyventojų susirinko į bendrą renginį.