Paminėta Gedulo ir vilties diena

Pa­mi­nė­ta Ge­du­lo ir vil­ties die­na

Tre­čia­die­nį prie pa­mink­lo „Lie­tu­vių tau­tos kan­čiai at­min­ti“ Kel­mės ka­pi­nė­se pa­mi­nė­ta Ge­du­lo ir vil­ties die­na.

Lai­ki­nai ei­nan­tis me­ro pa­rei­gas Ra­mū­nas Ba­ra­naus­kas pa­dė­jo gė­lių prie pa­mink­lo, Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rės pa­va­duo­to­ja Da­nu­tė Ge­nu­tie­nė – ant Nep­rik­lau­so­my­bės ak­to sig­na­ta­ro An­ta­no Ra­čo ka­po. Moks­lei­vės skai­tė ei­lių, gies­mę ir dai­ną at­li­ko Šau­kė­nų kul­tū­ros ir ama­tų cent­ro ko­lek­ty­vas „Ani­ma“, va­do­vau­ja­mas Ai­do Ka­lin­či­ko.

Ren­gi­nio ve­dė­jas, Kel­mės ma­žo­jo teat­ro ak­to­rius Mo­des­tas Vait­ke­vi­čius skai­tė laiš­kus iš trem­ties. Pri­si­mi­ni­mais apie trem­tį da­li­jo­si kel­miš­kis Vai­nius Ur­bo­na­vi­čius.

Kel­mės kraš­to mu­zie­jaus di­rek­to­rė Da­nu­tė Žal­pie­nė pri­mi­nė svar­biau­sius fak­tus, su­si­ju­sius su Lie­tu­vos gy­ven­to­jų trė­mi­mais.

So­vie­tų Są­jun­ga ir Vo­kie­ti­ja 1939 me­tų rugp­jū­čio 23 die­ną pa­si­ra­šė ne­puo­li­mo su­tar­tį. Pa­gal su­tar­ties slap­tuo­sius pro­to­ko­lus Lie­tu­va pa­te­ko į SSSR įta­kos zo­ną. 1940 me­tų bir­že­lio 15 die­ną So­vie­tų Są­jun­gos ka­riuo­me­nė per­žen­gė Lie­tu­vos sie­ną. Pra­si­dė­jo oku­pa­ci­ja.

1940 me­tų rugp­jū­čio 3 die­ną Aukš­čiau­sio­ji Ta­ry­ba pa­skel­bė Lie­tu­vą są­jun­gi­ne res­pub­li­ka. Vi­sos Lie­tu­vos gy­ve­ni­mo sri­tys bu­vo per­tvar­ky­tos pa­gal so­vie­tų mo­de­lį: reor­ga­ni­zuo­ta ka­riuo­me­nė, na­cio­na­li­zuo­ta že­mė, ban­kai, pra­mo­nė, trans­por­to ir ry­šių ūkis, įves­tas rub­lis. Lie­tu­vo­je pra­dė­jo veik­ti rep­re­si­nės ži­ny­bos.

Dar anks­čiau, 1939 me­tų spa­lio 11 die­ną, Mask­vo­je bu­vo pa­si­ra­šy­tas spe­cia­lus įsa­ky­mas ir pa­reng­tos inst­ruk­ci­jos apie „an­ti­ta­ry­bi­nio ele­men­to lik­vi­da­vi­mą Lie­tu­vo­je, Lat­vi­jo­je ir Es­ti­jo­je“. Ki­tų me­tų lie­pą pra­dė­ti ma­si­niai areš­tai. 1941 me­tų bir­že­lio 14 die­ną pra­dė­ti ma­si­niai trė­mi­mai tru­ko iki bir­že­lio 22 die­nos.

Tai bu­vo iš anks­to su­pla­nuo­ta ir pa­reng­ta ak­ci­ja, per ku­rią la­biau­siai nu­ken­tė­jo Lie­tu­vos in­te­li­gen­ti­ja. Bu­vo iš­trem­ti po­li­ti­niai vei­kė­jai, par­ti­jų ir or­ga­ni­za­ci­jų va­do­vai, ka­ri­nin­kai, gy­dy­to­jai, mo­ky­to­jai, ūki­nin­kai ir jų šei­mos.

Pir­ma­sis trė­mi­mo eta­pas bai­gė­si Vo­kie­ti­jai užė­mus Lie­tu­vą. Ta­čiau 1944 me­tų lie­pos 4 die­ną, rau­do­na­jai ar­mi­jai vėl įžen­gus į Lie­tu­vos te­ri­to­ri­ją, pra­si­dė­jo ant­ro­ji so­vie­ti­nė oku­pa­ci­ja ir nau­ji trė­mi­mo eta­pai.

Ve­ža­mi į la­ge­rius ir trem­ties vie­tas žmo­nės pa­ty­rė daug kan­čių, ke­lio­nė­je daž­nai dėl an­ti­sa­ni­ta­ri­nių są­ly­gų su­si­rgda­vo ir mir­da­vo.

17 500 žmo­nių iš Lie­tu­vos bu­vo de­por­tuo­ta per pir­mą­jį ma­si­nį trė­mi­mą, iš jų – 4663 bu­vo įka­lin­ti. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cent­ro duo­me­ni­mis, 1940-1953 me­tais iš vi­sos Lie­tu­vos iš­trem­ta dau­giau kaip 131 tūks­tan­tis žmo­nių. Kas de­šim­tas trem­ti­nys bu­vo vai­kas. Ke­ly­je į trem­tį žu­vo apie 5 tūks­tan­čiai Lie­tu­vos vai­kų. Vi­sų trem­ti­nių pri­skai­čiuo­ja­ma apie 300 tūks­tan­čių. So­vie­ti­niuo­se la­ge­riuo­se mi­rė ir bu­vo su­šau­dy­ta apie 23 tūks­tan­čiai ka­li­nių, trem­ty­je – 28 tūks­tan­čiai trem­ti­nių.

1956-1957 me­tais di­džia­jai da­liai trem­ti­nių bu­vo leis­ta grįž­ti į Lie­tu­vą.

„Sun­ku ras­ti Lie­tu­vo­je šei­mų, ne­nu­ken­tė­ju­sių nuo so­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos, trė­mi­mų. To­dėl sau­go­ki­me sa­vo tau­tos skau­džią is­to­ri­nę praei­tį. Lie­tu­va at­ga­vo ne­prik­lau­so­my­bę, ta­čiau Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je li­ko di­džiu­lis ran­das, ku­ris, ti­ki­mės, lai­kui bė­gant, iš­nyks“, – sa­kė D. Žal­pie­nė.

Va­ka­re Kel­mės Šven­čiau­sio­sios Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čio­je au­ko­tos šven­tos Mi­šios.

„Kel­mės kraš­to“ inf.

Da­lios KAR­PA­VI­ČIE­NĖS nuo­tr.

Mu­zi­ki­nių kū­ri­nių at­li­ko Šau­kė­nų kul­tū­ros ir ama­tų cent­ro an­samb­lis „Ani­ma“, va­do­vau­ja­mas Ai­do Ka­lin­či­ko.

Kel­mės kraš­to mu­zie­jaus di­rek­to­rė Da­nu­tė Žal­pie­nė pri­mi­nė svar­biau­sius fak­tus, su­si­ju­sius su Lie­tu­vos gy­ven­to­jų trė­mi­mais.

Pri­si­mi­ni­mais apie trem­tį da­li­jo­si kel­miš­kis Vai­nius Ur­bo­na­vi­čius.