
Naujausios
Paminėta Gedulo ir vilties diena
Trečiadienį prie paminklo „Lietuvių tautos kančiai atminti“ Kelmės kapinėse paminėta Gedulo ir vilties diena.
Laikinai einantis mero pareigas Ramūnas Baranauskas padėjo gėlių prie paminklo, Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Danutė Genutienė – ant Nepriklausomybės akto signataro Antano Račo kapo. Moksleivės skaitė eilių, giesmę ir dainą atliko Šaukėnų kultūros ir amatų centro kolektyvas „Anima“, vadovaujamas Aido Kalinčiko.
Renginio vedėjas, Kelmės mažojo teatro aktorius Modestas Vaitkevičius skaitė laiškus iš tremties. Prisiminimais apie tremtį dalijosi kelmiškis Vainius Urbonavičius.
Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė priminė svarbiausius faktus, susijusius su Lietuvos gyventojų trėmimais.
Sovietų Sąjunga ir Vokietija 1939 metų rugpjūčio 23 dieną pasirašė nepuolimo sutartį. Pagal sutarties slaptuosius protokolus Lietuva pateko į SSSR įtakos zoną. 1940 metų birželio 15 dieną Sovietų Sąjungos kariuomenė peržengė Lietuvos sieną. Prasidėjo okupacija.
1940 metų rugpjūčio 3 dieną Aukščiausioji Taryba paskelbė Lietuvą sąjungine respublika. Visos Lietuvos gyvenimo sritys buvo pertvarkytos pagal sovietų modelį: reorganizuota kariuomenė, nacionalizuota žemė, bankai, pramonė, transporto ir ryšių ūkis, įvestas rublis. Lietuvoje pradėjo veikti represinės žinybos.
Dar anksčiau, 1939 metų spalio 11 dieną, Maskvoje buvo pasirašytas specialus įsakymas ir parengtos instrukcijos apie „antitarybinio elemento likvidavimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje“. Kitų metų liepą pradėti masiniai areštai. 1941 metų birželio 14 dieną pradėti masiniai trėmimai truko iki birželio 22 dienos.
Tai buvo iš anksto suplanuota ir parengta akcija, per kurią labiausiai nukentėjo Lietuvos inteligentija. Buvo ištremti politiniai veikėjai, partijų ir organizacijų vadovai, karininkai, gydytojai, mokytojai, ūkininkai ir jų šeimos.
Pirmasis trėmimo etapas baigėsi Vokietijai užėmus Lietuvą. Tačiau 1944 metų liepos 4 dieną, raudonajai armijai vėl įžengus į Lietuvos teritoriją, prasidėjo antroji sovietinė okupacija ir nauji trėmimo etapai.
Vežami į lagerius ir tremties vietas žmonės patyrė daug kančių, kelionėje dažnai dėl antisanitarinių sąlygų susirgdavo ir mirdavo.
17 500 žmonių iš Lietuvos buvo deportuota per pirmąjį masinį trėmimą, iš jų – 4663 buvo įkalinti. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, 1940-1953 metais iš visos Lietuvos ištremta daugiau kaip 131 tūkstantis žmonių. Kas dešimtas tremtinys buvo vaikas. Kelyje į tremtį žuvo apie 5 tūkstančiai Lietuvos vaikų. Visų tremtinių priskaičiuojama apie 300 tūkstančių. Sovietiniuose lageriuose mirė ir buvo sušaudyta apie 23 tūkstančiai kalinių, tremtyje – 28 tūkstančiai tremtinių.
1956-1957 metais didžiajai daliai tremtinių buvo leista grįžti į Lietuvą.
„Sunku rasti Lietuvoje šeimų, nenukentėjusių nuo sovietinės okupacijos, trėmimų. Todėl saugokime savo tautos skaudžią istorinę praeitį. Lietuva atgavo nepriklausomybę, tačiau Lietuvos istorijoje liko didžiulis randas, kuris, tikimės, laikui bėgant, išnyks“, – sakė D. Žalpienė.
Vakare Kelmės Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje aukotos šventos Mišios.
„Kelmės krašto“ inf.
Dalios KARPAVIČIENĖS nuotr.
Muzikinių kūrinių atliko Šaukėnų kultūros ir amatų centro ansamblis „Anima“, vadovaujamas Aido Kalinčiko.
Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė priminė svarbiausius faktus, susijusius su Lietuvos gyventojų trėmimais.
Prisiminimais apie tremtį dalijosi kelmiškis Vainius Urbonavičius.