
Naujausios
Nuslinkusiam cerkvės stogui prašoma paramos
Ateinantį antradienį Šiaulių rajono savivaldybės tarybos bus prašoma skirti beveik 10 000 eurų nekilnojamojo kultūros paveldo objektui Smilgių sentikių cerkvei remontuoti. Stogo danga įrengta tiesiai ant skiedrų dangos, šiferiui nuslinkus, į vidų tekantis vanduo gadina kultūros vertybę iš vidaus.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Grėsmė kultūros paveldo objektui
Šiaulių rajono savivaldybė gavo Smilgių sentikių religinės bendruomenės pirmininko padėjėjos Zinos Asačiovos pasirašytą raštą. Jame rašoma, kad cerkvės remontui buvo skirtas valstybės finansavimas ir buvo pakeistas cerkvės stogas, tačiau nenurodyta tiksli data, kada tai vyko.
Dabar, pasak Z. Asačiovos, „stogo šiferis pradėjo kristi žemyn, darosi didelės kiaurymės, bėga vanduo, gadindamas lubas, grindis ir kitą turtą“. Todėl savivaldybės prašoma „kuo skubiau ištaisyti darbų broką“. Kas tą broką padarė, prašyme nėra užsimenama.
Rajono Tarybai parengtame rašte teigiama, kad „stogo beasbesčio šiferio danga įrengta tiesiai ant esamos skiedrų dangos. Šiferis vietomis nuslinkęs žemyn, deformuotas. Lietaus vanduo prateka per stogą į pastato vidų, gadina lubas, grindis, sienas, taip keldamas grėsmę atsirasti pastato avarinei būklei“.
Sprendimo projekte, kurį rajono Tarybai rengė Savivaldybės Paveldosaugos ir turizmo poskyrio vedėja Kristina Steponavičienė, cerkvės stogo remontui prašoma skirti 9 998,91 euro.
„Tai yra kultūros paveldo objektas, yra nustatytos vertingosios pastato savybės, suremontuotas vidus. Jeigu vanduo toliau bėgs, vertybė sunyks, o pati bendruomenė finansiškai nėra pajėgi atlikti stogo remonto“, – „Šiaulių kraštui“ teigė K. Steponavičienė.
Neaišku – kas, kada ir ką remontavo
1909 metais statytos medinės Smilgių Šv. Jono Krikštytojo sentikių cerkvės vidus remontuotas švenčiant sentikių šventovės šimtmetį – 2009 metais. O kada buvo dengtas naujas stogas, pasak poskyrio vedėjos K. Steponavičienės, nebeatmena nė pati sentikių bendruomenė.
K. Steponavičienė teigė, jog gavusi bendruomenės raštą pradėjo domėtis, kas, kada ir už kiek buvo remontuota, tačiau konkrečių dokumentų praėjus dešimčiai ir daugiau metų nebėra saugoma, todėl teko remtis pasakojimais ir „Šiaulių krašto“ straipsniais.
K. Steponavičienei pavyko rasti „Šiaulių krašto“ straipsnį, kad 2009 metais, Smilgių cerkvei minint šimtmetį, rajono savivaldybė buvo skyrusi per 38 000 litų. Už šiuos pinigus buvo įrengta pakyla, sutvarkytas altorius, sutvarkyta grindų danga, perdažytos lubos, atlikti kiti vidaus apdailos darbai, antiseptikuota medinė pastato vidaus dalis. O „už gerų žmonių paaukotas lėšas“ atliktas labai svarbus darbas – įdėtos naujos grotos, nes jau tada net du kartus maldos namai buvo apvogti – ilgapirščius viliojo senovinės ikonos.
„O kada tiksliai remontuotas stogas, nepavyko rasti, nes jis buvo remontuotas ne už savivaldybės pinigus. Dabartinė sentikių bendruomenės pirmininkė Jelena Orlovienė taip pat man negalėjo tiksliai pasakyti, kada buvo keistas stogas, nes ne ji tada vadovavo bendruomenei“, – „Šiaulių kraštui“ sakė poskyrio vedėja.
K. Steponavičienė skaičiuoja, kad J. Orlovienė sentikių religinei bendruomenei vadovauja nuo 2007 metų. Smilgių cerkvė į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įtraukta taip pat tik 2007 metais.
Redakcijos archyvo nuotr.
2005 metais „Šiaulių krašto“ darytoje nuotraukoje matosi, kad remontuojama Smilgių Šv. Jono Krikštytojo sentikių cerkvės išorė. Gal tuo metu buvo dengtas ir naujas stogas, kuris po keliolikos metų jau vėl turi būti remontuojamas.